“Mes siekėme malda ir meditacija stiprinti savo sąmoningą ryšį su Dievu, kaip mes jį supratome, melsdami vien jo valios mums pažinimo ir stiprybės ją vykdant”
Vienuoliktas žingsnis sako, kad mes jau turime sąmoningą ryšį su Dievu, kaip mes jį suprantame ir mūsų užduotis yra tą ryšį stiprinti. Mes pradėjome vystyti savo sąmoningą Aukštesniosios Jėgos supratimą Antrajame žingsnyje, mokėmės pasitikėti ta jėga Trečiajame žingsnyje bei pasikliovėme ta Jėga daugybę kartų dėl pačių įvairiausių priežasčių darbo su kitais žingsniais procese. Kiekvieną kartą, kai mes šaukėmės Aukštesniosios Jėgos pagalbos, mes vystėme mūsų santykį su Aukštesniąja Jėga. Vienuoliktas žingsnis pripažįsta, kad ryšio užmezgimas su Dievu, kaip mes jį suprantame, daugiausia vykstantis paprasčiausios maldos pagalba, yra viena iš efektyviausių priemonių kuriant santykį su Dievu. Kitos priemonės eiti į priekį šiame žingsnyje yra meditacija. Šiame žingsnyje mums reikia ištyrinėti mūsų pačių maldos ir meditacijos koncepcijas bei įsitikinti, kad jos atspindi mūsų dvasinį kelią.
Mūsų dvasinis kelias
Vienuoliktas žingsnis suteikia mums galimybę atrasti savo pačių dvasinį kelią, ar toliau tobulinti savo kelią, jei mes jau kokį nors esame pasirinkę. Žingsniai, kurių imsimės, kad atrasti ar tobulinti mūsų kelią, bei būdas, kaip mes keliausime, dažniausiai priklausys nuo kultūros, kurioje mes gyvename, ankstesnės dvasingumo patirties, bei nuo to, kas geriausiai atitinka mūsų asmeninę prigimtį.
Mūsų dvasingumas vystėsi nuo tada, kad mes pirmą kartą atėjome į AA. Mes pastoviai keičiamės ir tai yra mūsų dvasingumas. Naujos teritorijos, nauji žmonės ir naujos situacijos turi savo poveikį mums ir mūsų dvasingumui.
Mūsų dvasingumo tyrinėjimas Vienuoliktame žingsnyje yra nuostabi bei apšviečianti patirtis. Mums atsiskleis daugybė naujų idėjų, ir mes atrasime kad daugybė iš šių naujų idėjų atėjo tiesiai iš mūsų dvasinių dalykų išmanymo. Dėl to, kad mes sukaupėme informacijos kiekį apie dvasingumą ankstesniuose dešimtyje žingsnių, atradome, kad mūsų supratimas išaugo kartu su mūsų sugebėjimu gerai suvokti naują informaciją apie save ir savo pasaulį. Dvasinis pasaulis yra neaprėpiamas. Mes išmoksime ir atrasime asmenines tiesas kartu su mūsų koncentruotomis pastangomis suprasti daugiau pačiose kasdieniškiausiose mūsų gyvenimų detalėse.
Daugelis iš mūsų supras, kad kai mes atėjome į AA, mums tikrai reikėjo „pakeisti dievus“. Kai kurie mūsų tikėjo į tai, ką mes maždaug supratome kaip „Dievą“, bet mes iš tikrųjų nieko apie jį nesupratome, išskyrus tai, kad tai atrodo kažkiek lietė mus. Mes turbūt atlikome šiek tiek darbo Antrajame ir Trečiajame žingsniuose su tikslu atskleisti nesveikus įsitikinimus apie Aukštesniąją Jėgą, bei tada mes pabandėme suformuoti naujas idėjas, kurios vedė link mylinčios, rūpestingos Aukštesniosios Jėgos. Daugeliui mūsų paprasčiausias tikėjimas, kad mes turime Aukštesniąją Jėgą, kuri rūpinasi mumis kaip žmonėmis, buvo visiškai pakankamas eiti toliau žingsniais. Mes nejautėme jokio poreikio vystyti savo supratimą toliau.
Tačiau bet kokiu atveju mūsų idėjos vystėsi, net be mūsų sąmoningų pastangų. Kiekviena specifinė patirtis dirbant pagal žingsnius didino mūsų supratimą apie Aukštesniosios Jėgos prigimtį.
Mes pajutome tiesą apie mūsų Aukštesniąją Jėgą ko gero greičiau, nei suvokėme ją protu. Tą akimirką, kai mes susėdome su savo globėju pasidalinti Penktojo žingsnio patirtimi, daugelis mūsų staiga buvo užpildyti staigaus aiškumo, kad mes galime pasitikėti savo globėju, pasitikėti procesu, ir eiti į priekį; tai buvo akimirka, kai daugelis iš mūsų pajuto Aukštesniosios Jėgos buvimą. Tai, kartu su darbu Aštuntame ir Devintame žingsniuose, įdiegė daugelyje mūsų augantį Aukštesniosios Jėgos valios supratimą mums.
Kokios patirties aš turėjau su ankstesniais žingsniais ar kur kitur gyvenime, kuri davė man šiek tiek nuovokos, kas tai yra mano Aukštesnioji Jėga?
- Kokius privalumus turi mano Aukštesnioji Jėga? Ar aš galiu panaudoti tuos privalumus sau – ar aš galiu patirti jų transformavusią mane jėgą savo gyvenime?
- Kaip mano Aukštesniosios Jėgos supratimas pasikeitė nuo tada, kai aš pirmą kartą atėjau į AA?
Šios žinios apie mūsų Aukštesniosios Jėgos prigimtį tikriausiai yra pirminis faktorius apibrėžiant mūsų dvasinį kelią. Daugelis iš mūsų atrado, kad mūsų vaikystės dvasinis kelias nesiderina su tiesa, kurią randame žingsniuose. Pavyzdžiui, jei mes jaučiame, kad Dievas yra milžiniškas ir atviras, ir dvasingumas, kurį mes rodėme praeityje, sakė, kad Dievas yra izoliuotas bei izoliuojantis, mes tikriausiai nebegrįšime į prieš tai buvusį kelią. Jei mes jaučiame, kad Aukštesnioji Jėga rūpinasi labai asmeniniu ir individualiu keliu kiekvienam iš mūsų, tikėjimo sistema, kurį siūlo nutolimą, nežinomybę, priešišką jėgą, gali mums ir netikti.
Kada kai kuriems reikia prisiimti naują kelią, kiti atranda, kad tik priešingybėje yra tiesa: kad tai, ką mes atrandame žingsniuose, gali būti ištyrinėta daug giliau per mūsų dvasinį kelią nuo pat vaikystės. Yra galimybė, kad per mūsų darbą pagal žingsnius mes išsigydėme apmaudą, kurį galbūt turėjome prieš religines institucijas. Tai dabar mes galime sugrįžti į tas institucijas (jei tik norime) būdami atviro proto. Kitiems mūsų vaikystės religija buvo daugiau nei vien tik lankoma vieta, o bendrija, kuriai jautėme sentimentalų ryšį. Sveikime mes pradėjome matyti, kaip mes galime panaudoti savo religiją kaip savo pačių dvasinį kelią.
Tai leidžia pabrėžti, kad mes niekada neturėtume painioti religijos su dvasingumu. AA tai absoliučiai nesusiję dalykai. Anoniminiai Alkoholikai nėra religija. Jie siūlo dvasinių principų rinkinį, ir naudoja koncepciją, besiremiančią „Dievu“, „Aukštesniąja jėga“, ar „Jėga galingesne už mus pačius“ naudotis nariams kaip išeitimi iš aktyvios priklausomybės. Dvasiniai principai ir Aukštesniosios jėgos koncepcija gali eiti kartu su nario asmeniniu dvasiniu keliu, kuriuo jis ar ji seka už AA ribų, ar tie principai ir Aukštesniosios Jėgos koncepcija gali tarnauti kaip jų pačių dvasinis kelias. Tai kiekvieno nario reikalas.
Institucijos į kurias mes buvome įsitraukę praeityje, neturi jokių atsakymų ir mes galime galvoti apie bet ką, kas skamba kaip geresnė idėja. Tiems, kas turi tokią patirtį, tai yra taškas, kuriame mes imamės vienos svarbiausių kelionių savo gyvenime: kelio ieškojimo suprasti Aukštesniajai jėgai. Šiame procese mes linkę aplankyti kiekvieną vietą, kuri bent kažkiek susijusi su dvasingumu, kuri yra prieinama mūsų bendrijoje. Mes taip pat linkę perskaityti daugybę knygų, susijusių su dvasingumu ir asmeniniu augimu, bei bendrauti su daugybe žmonių. Mes galime kažkuriam laikui įsipareigoti praktikuoti tam tikrus dalykus iki apsistojant ties kuriuo nors vienu – arba mes galime niekada iš tikrųjų neapsistoti ties jokia praktika ilgam. Tai Veikia pažymi, kad daugelis mūsų narių pritaiko „eklektinį suartėjimą“ su dvasingumu. Jei tai tinka mums, svarbu žinoti, kad taip darant viskas yra tvarkoje ir puikiai pasitarnaus sveikimo dvasiniams poreikiams.
- Ar aš turiu ypatingą dvasinį kelia?
- Kokie yra skirtumai tarp religijos ir dvasingumo?
- Ką aš padariau, kad ištyrinėčiau savo paties dvasingumą?
Kai mes ištiriame savo dvasinį kelią, mes tikriausiai išbandome ir atmetame įvairias dvasines praktikas, kai kurie iš mūsų yra susirūpinę tuo, kas atrodo gali būti įgimti nukrypimai AA žingsniuose ir tradicijose, kai Dievas yra nurodomas vyriškos lyties. Dar labiau skausminga yra tai, kad mes neturime daug palaikymo mūsų vietinėje AA bendrijoje dėl mūsų dvasinių pasirinkimų ir tyrinėjimų. Mums yra svarbu suprasti, kad AA sveikimo literatūros kalba nėra skirta apibrėžti nario dvasingumą. Taip pat mums svarbu suprasti, kad mes, kaip priklausomieji, turime būdo trūkumų ir kartais kai kurie nariai elgsis pagal juos išjuokdami kieno nors kito dvasinį kelią. Jie netgi gali remtis AA sveikimo literatūra „palaikydami“ tokią pajuoką. Taigi vėl, AA neturi jokio „oficialaus“ ar „patvirtinto“ dvasinio kelio, ir bet kuris narys, kuris skelbia kitaip, yra paprasčiausiai neteisus. Mes tai pastebėjome, nes mes tikime, kad yra labai svarbu visiems mūsų nariams žinoti, kas yra tiesa ir kas ne apie AA, kai dirbama pagal Vienuoliktą žingsnį. Tai gali būti pavojingas laikas. Jei nariai eina dvasiniu keliu, ir jaučiasi nepriimami gerai AA dėl to, jų sveikimui iškyla pavojus. Mes, kaip nariai, turime pareigą padrąsinti kitų narių dvasinius tyrinėjimus, o tie, kurie tyrinėja, turėtų žinoti, kad mes galime ieškoti visur, kur tik norime savo dvasingumo nebijodami dėl savo narystės AA.
- Ar aš esu susidūręs su bet kokiais priešiškais nusistatymais AA eidamas dvasinio tobulėjimo keliu? Kaip aš tada jaučiausi? Ką aš padariau, kad būčiau ištikimas savo tikėjimui?
Yra esminis dalykas, kad mes neleistume savo dvasiniam keliui išvesti musų iš draugijos. Mūsų Pagrindinis Tekstas primena mums, kad „lengva plaukti pasroviui ant religinio fanatizmo debesies ir pamiršti, kad mes esame priklausomieji sergantys nepagydoma liga“. Mes turime visuomet prisiminti, kad mums reikia Anoniminių Alkoholikų dėl to, kad tvarkytis su savo priklausomybe.bet kas, ką mes pridedame prie savo gyvenimų, gali pagerinti jų kokybę, bet niekas negali užimti sveikimo AA vietos. Tiek, kiek mes tęsime praktikuoti sveikimo pagrindus – tokius, kaip reguliarų susirinkimų lankymą, bendravimą su savo globėju, ir darbą su naujokais – mes neturėtume jaudintis dėl nuėjimo į šalį.
- Nepaisant, kokiu dvasiniu keliu aš seku, ar aš vis dar esu įsitraukęs į AA?
- Kaip mano įsitraukimas į AA papildo mano dvasinę kelionę?
- Kaip mano dvasinis kelias prisideda prie mano sveikimo?
Malda ir meditacija
AA nariai dažnai apibūdina maldą, kaip pokalbį su Dievu, ir meditaciją, kaip Dievo klausymą. Šis apibūdinimas buvo dalis kolektyvinės AA išminties ilgą laiką, nes jis apima tikslią maldos ir meditacijos reikšmę labai gerai. Mes kuriame santykį su mūsų Aukštesniąja jėga, ir mums reikia turėti dialogą su ta jėga, o ne paprasčiausią monologą, nukreiptą jos kryptimi.
Malda yra kalbėjimas Aukštesniajai jėgai, net ne visada tikros kalbos pavidalu. Mes dirbome vystydami maldos pavidalą, kurią tiesiogiai pajutome Antrame žingsnyje. Mes dabar galime atrasti, kad ir toliau tobulinama malda gerina dvasinio kelio kokybę. Viena iš maldos formų, kuria iš esmės kiekvienas AA narys užsiima, yra atidarymo ir uždarymo malda, sakoma daugumoje AA susirinkimų. Galų gale, būdas, kuriuo mes meldžiamės, priklauso nuo mūsų, kaip individų.
Kaip dažnai mes turėtume melstis? Daugelis iš mūsų skiria tam per dieną tam tikrą laiką – pradžia yra pakankamai bendra – maldai. Šios maldos dažniausiai apima Aukštesnės jėgos prašymą išlikti „švariais“ dar vieną dieną, arba, kaip mes atrasime išsamiau vėliau šiame skyriuje, Dievo valios pažinimą mums. Kai mes bendraujame su savo Aukštesniąja jėga dienos pabaigoje, mes dažniausiai išreiškiame dėkingumą. Daugelis iš mūsų bando naudoti maldą visos dienos bėgyje. Yra labai gera praktika reguliariai melstis. Tai padeda mums suformuoti įprotį bendrauti su savo Aukštesniąja jėga, tai gali vieną dieną išgelbėti mūsų sveikimą.
- Kaip aš meldžiuosi?
- Kaip aš jaučiuosi dėl to, kad meldžiuosi?
- Kada aš dažniausiai meldžiuosi? Kai man skauda? Kai aš ko nors noriu? Reguliariai?
- Kaip padeda savaiminis meldimasis dienos bėgyje?
- Kaip malda padeda man matyti visuose dalykuose perspektyvą?
Jei tai mūsų pirmoji patirtis su Vienuoliktu žingsniu, mes galime būti nustebinti suprastę, kad mes jau esame meditavę, ir dabar tai tampa įpročiu. Kiekvieną kartą, kai mes kaip bendrija, atsistojame susirinkime ir laikomės akimirkos tylos, mes medituojame.
Tai yra nuo pat pradžių, kad mes kuriame reguliarios meditacijos modelius. Yra daugybė labai skirtingų būdų, kuriais mes galime medituoti, bet jos dažniausias tikslas yra apraminti protą, kad mes galėtume gauti supratimą ir žinojimą iš mūsų Aukštesniosios jėgos. Mes bandome sutelkti dėmesį, taigi mes galime koncentruotis ties žinojimu, kylančiu iš mūsų pačių dvasinio ryšio. Mes bandome būti atviri gauti žinojimą. Yra esminis dalykas, kai mes suprantame, kad toks žinojimas yra būtinas, ar net dažniausiai, neatidėliojimas. Tai susikuria mumyse pamažu, mums tęsiant reguliarios maldos ir meditacijos praktikavimą. Tai ateina į mus kaip tylus tikrumas dėl mūsų sprendimų ir chaoso sumažėjimas, kuris visada būdavo kartu su visomis mūsų mintimis.
- Kaip aš medituoju?
- Kada aš medituoju?
- Kaip aš jaučiuosi dėl to, kad aš medituoju?
- Jei aš medituoju kurį laiką pastoviai, tai kokius pokyčius pajutau savyje ir savo gyvenime, kaip meditavimo rezultatą?
Sąmoningas kontaktas
Daugeliui iš mūsų „sąmoningas kontaktas“ skamba kaip kažkas labai paslaptingo, reiškiančio kažkokią kosminę sąjungą su Dievu. Bet iš tikrųjų tai labai paprasta. Tai tiesiog reiškia, kad mes turime sąmoningą supratimą mūsų ryšio su Aukštesniąja jėga. Mes pastebime tos Jėgos buvimą, bei matome kai kuriuos būdus, kuriais ji veikia mūsų gyvenime. Yra tiek daug būdų, kuriais mūsų nariai patyrė mylinčio Dievo buvimą: kai mes patiriame kažką miške ar prie vandenyno; per besąlyginę mūsų globėjo ar kitų AA narių meilę; per jausmą, kad esame remiami sunkiais laikais; per šilumos ir meilės jutimą; per atsitiktinius sutapimus, kurie, kaip vėliau pamatėme, nuvedė mus prie didelio gėrio; per mūsų paprasčiausią sveikimo AA faktą; per mūsų galimybę klausyti kitų susirinkime ir nesuskaičiuojamos gausos kitų dalykų. Reikalas yra tame, kad mes matome ir norime žinoti, kad mūsų Aukštesnioji Jėga yra veikianti mūsų gyvenimuose.
- Kokiose aplinkybėse aš pastebiu savo Aukštesniosios jėgos veikimą? Ką aš jaučiu?
- Ką aš darau, kad stiprinčiau savo sąmoningą ryšį su Dievu, kaip aš jį suprantu?
Dievo valia
Supratimas, kuris susikūrė mumyse, kai mes meldėmės ir meditavome, yra Dievo valios mums esmė. Visas maldos ir meditacijos tikslas yra ieškoti Aukštesniosios Jėgos valios mums žinojimo ir, žinoma, stiprybės ją vykdant. Bet pirmiausias dalykas yra identifikuoti Dievo tikslą mūsų gyvenimuose.
Tam reikia didelio atvirumo naujoms mintims, kad pradėtume suprasti Dievo valią mums. Daugelis iš mūsų suprato, kad yra daug lengviau identifikuoti, kas nėra Dievo valia mums negu kas yra. Tai visiškai gerai; tiesą sakant, tai nuostabus pradžios atspirties taškas, kuris gali nuvesti mus iki labiau apibrėžto supratimo Dievo valios mums. Visų pirma, ir akivaizdžiausia, nėra Dievo valia mums atkristi. Mes galime praplėsti šį paprastą faktą padarydami išvadą, kad elgesys tokiais būdais, kuriais eidami mes galime atkristi, taip pat nėra Dievo valia mums. Mums nereikia tapti per daug analitiškais ir pradėti klausinėti, ar mūsų kasdienė rutina turi galimybę nuvesti mus iki atkryčio. Mes panaudojame visą žinojimą apie mus pačius ir mūsų modelius, kuriuos mes gavome iš darbo, kurį padarėme nuo Ketvirto iki Devinto žingsnių, ir mes darome, ką galime geriausia, kad išvengti destruktyvių modelių. Mes atrandame, kad daugiau neturime prabangos sąmoningai vaidinti. Mes negalime susitvarkyti su situacija mąstydami: „O, aš tik vieną šį kartą sumanipuliuosiu, o vėliau apie tai parašysiu, dirbsiu su savo globėju bei atitaisysiu skriaudas“. Jei mes taip darome, mes ne tik labai pavojingai elgiamės, mes darome sąmoningą ir tyčinį sprendimą eiti prieš Dievo valią. Bus labai, labai daug atvejų, kai mes elgsimės pagal būdo trūkumus nesąmoningai. Tai yra mūsų sąmoningumas ir ryžtingumas būti tyčia destruktyviu šioje situacijoje, tai yra reali priežastis nerimauti.
Trečiame žingsnyje, mes tyrinėjome aiškią liniją, kuri skiria nuolankų ir sąžiningą mūsų tikslų siekimą nuo subtilios manipuliacijos ir jėga išgautų rezultatų. Dabar, turėdami patirtį, kurią gavome įsiterpusiuose žingsniuose, dabar esame geriau apsirūpinę žiniomis, kad pastebėtume tą liniją ir pasiliktume teisingoje jos pusėje. Kai mes darome dalykus, kurių norime, mes turime nepaliaujamai nustatinėti mūsų distanciją iki tos linijos. Pavyzdžiui, mes nusprendžiame, kad norime turėti romantiškus santykius. Nieko blogo tame nėra, numatant, kad esame dvasiškai pasiruošę, bei laikomės atstumo tarp Dievo valios ir savivalės. Jei mes meluojame, kad pasirodytume labiau patraukliais, ar tampame chameleonais, mes savivaliaujame. Jei mes sąžiningai išreiškiame, kas esame, mes žymiai labiau vykdome Dievo valią. Jei mes bandome pakeisti savo potencialų partnerį santykiuose į kažką, kuo jis ar ji nėra, mes elgiamės savavališkai. Jei, iš kitos pusės žiūrint, mes jau apsisprendėme, ko mes norime iš partnerio ir žmogus, kurį matome, atitinka tą viziją be mūsų intervencijos, mes greičiausiai gyvename pagal Dievo valią. Taip mes nustatome, kada santykiai yra Dievo valia mums, ir kada – ne. Ar, sakysime, mes norime aukštojo išsilavinimo. Ar mes norime sukčiauti per testą, kad jį gautume? Taip darant, doras tikslas virs savivale. Noras išvengti savivalės ir yra pirminė priežastis to, kodėl mes meldžiame vien Dievo valios mums pažinimo ir stiprybės ją vykdant.
- Kokios yra situacijos, kurias aš galiu identifikuoti savo gyvenime, kuriose aš elgiausi savavališkai? Kokie buvo rezultatai?
- Kokios yra situacijos, kurias aš galiu identifikuoti savo gyvenime, kuriose aš bandžiau suvienyti savo valią su Dievo valia? Kokie buvo rezultatai?
Kaip yra pasakyta Tai veikia: Kaip ir Kodėl, „Dievo valia mums yra galimybė gyventi oriai, mylėti save ir kitus, juoktis, ir atrasti didžiausią džiaugsmą ir grožį mus supančiuose dalykuose. Mūsų patys nuoširdžiausi troškimai ir svajonės apie mūsų gyvenimą tapo realybe. Šios neįkainojamos dovanos nėra daugiau mums nepasiekiamos. Jos yra, tiesą sakant, Dievo valios mums pati esmė.“ Mūsų asmeninė vizija apie Dievo valią mums atsiskleidžia tame, kokie mūsų gyvenimai galėtų būti, jei mes nuolatos gyventume su tikslu bei oriai. Pavyzdžiui, yra puikus tikslo išreiškimas padėti kitiems išlikti „švariems“ ir atrasti sveikimą. Individualūs keliai, kuriais einame, tai darydami – globa, dalinimasis su naujokais susirinkimuose, darbas su profesionalais vystytant programas, kurios atves priklausomuosius į AA – yra mūsų pasirinkimas.
- Kokie yra pavyzdžiai, kad aš gyvenu su tikslu ir oriai?
- Kokia yra Dievo valios man vizija?
Stiprybė ją vykdyti
Melsdami Dievo valios mums pažinimo, mes taip pat prašome stiprybės ją vykdyti. Šiame kontekste jėga nereiškia vien tik tvirtų savybių. Yra daugybė skirtingų savybių, kurių mums gali prireikti vykdyti Aukštesniosios jėgos valią: nuolankumas, atjautos jausmas, sąžiningumas, principingumas, ar sugebėjimas įgrysti ir kantrybė laukti rezultatų ilgą laiko tarpą. Tvirtas teisingumo jausmas ar sugebėjimas būti užsispyrusiu gali būti tai, ko reikia tam tikrai situacijai. Kartais reikia užsidegimo, kitu atveju tik apdairumo. Drąsa ir dvasios stiprybė yra savybės, kurias dažnai teks panaudoti. Kartais geriausia savybė prisidėti prie Dievo valios yra humoro jausmas.
Labiausiai tikėtina, kad mums reikės visų šių savybių įvairiais mūsų gyvenimo laikotarpiais. Kai mes meldžiame stiprybės vykdyti Dievo valią mums, mes tikriausiai nežinome, kokių savybių mums reikės. Mums reikia pasitikėti, kad tos, kurių reikia, bus mums duotos. Mums gali atrodyti viliojančiai reikalauti iš Aukštesniosios jėgos dalykų, kurių, kaip manome, mums reikia, bet mes dažniausiai negalime pamatyti „didžiojo paveikslo“ ar ilgalaikio poveikio kažko, kas atrodo labai derantis šiuo metu.
- Kodėl mes meldžiamės tik dėl Dievo valios mums pažinimo ir stiprybės ją vykdyti?
- Kaip tam taikomas nuolankumas?
Dvasiniai principai
Vienuoliktame žingsnyje mes susitelksime ties įsipareigojimu, nuolankumu, drąsa ir tikėjimu. Mums reikia įsipareigoti praktikuoti reguliarią maldą bei meditaciją. Daugelis iš mūsų pajuto, kad mūsų pirmoji patirtis su malda bei meditacija privertė mus jaustis kažkaip kvailai. Mes metame žvilgsnį į kambarį, pažiūrėti, ar kas nors mūsų nestebi. Kai mes tęsiame savo įsipareigojimus, šis jausmas išnyksta, kaip ir po to einantys frustracijos jausmai, kai rezultatai yra ne tokie, kokių tikėjomės, ir nuobodulys, kuris atplaukia, kai dalykai, kuriuos darome, tampa rutina. Reikalas tas, kad mums reikia tęsti, nesvarbu, kaip mes dėl to jaučiamės. Ilgalaikiai rezultatai proto ramybės ir gilesnio ryšio su Aukštesniąja jėga yra verti laukimo.
- Kaip aš parodau mano įsipareigojimą dirbti pagal Vienuoliktą žingsnį padedantį mano sveikimui?
- Ar aš meldžiausi ir meditavau šiandien?
Dažnai girdėtas įspėjimas „Būk atsargus dėl to, ko meldi!“apima nuolankumo rūšį, kurio mums reikia praktikuojant šį žingsnį. Mums paprasčiausiai reikia pripažinti, kad mes dažniausiai nežinome, kas mums yra geriausia – ar kam nors kitam. Būtent todėl mes prašome Dievo valios mums pažinimo.
- Ar aš kada nors meldžiausi dėl ypatingų dalykų ir tada norėjau, kad po to viso to neturėčiau? Paaiškink plačiau.
Nėra nieko, kas reikalauja tiek daug drąsos, kaip bandymas gyventi pagal mūsų Aukštesniosios jėgos valią, kai yra dažnas spaudimas to nedaryti. Ne visi mūsų gyvenimuose bus nudžiuginti, kad mes pasirinkome gyventi dvasinį gyvenimą. Mes galime turėti šeimos narius, kurie nori, kad būtų taip, kad mes gyventume pagal jų valią ir, kad taip būtų visuomet. Mūsų augimas juos gąsdina.
Ar, sakysime, mes esame su keliais draugais, kurie apkalbinėja. Mūsų pastangos gyventi pagal programą įtakojo, kad mes jaučiamės nejaukiai dalyvaudami apkalbose, tuo pačių mes nenorime būti absoliutūs teisuoliai ir pradėti moralizuoti savo draugus. Paprasčiausiai susilaikimui nuo dalyvavimo tokiose draugijose reikia daug drąsos. Mes galime prarasti kai kuriuos draugus, kai mes dvasiškai augame.
Beveik visi iš mūsų susiduria su tokia situacija gyvenime, kur mes netgi esame prašomi dalyvauti kažkame, kas yra moraliai smerktina ar tiesiog nutylėti apie tai, leidžiant tam įvykti. Gali būti, kad tikroji drąsioji veiksmo eiga yra garsiai užprotestuoti, ir toks elgesys gali turėti pasekmių mums. Ką mes darome tokiu laikotarpiu yra charakterizuojantis momentas, ir gali labai gerai paveikti pasirinkimus, kuriuos darome visam likusiam gyvenimui.
- Ar aš kada buvau susidūręs su situacija, kuri pareikalavo ginti savo įsitikinimus ir už tai sumokėti savo asmenine gerove? Kaip aš atsakiau? Kokie buvo rezultatai/
Tikėjimas padės mums praktikuoti drąsos principą ir gyventi mūsų gyvenimus sąžiningai. Mes neturėtume taip bijoti prarasti draugų ar, kad santykiai pasikeis ir mūsų gyvenimai bus giliai paveikti, nes mes žinome, kad dėl to rūpinomės. Mes tikime, kad jei mes leidome išeiti seniems draugams todėl, kad tai jie daro kenkia mūsų dvasiniam tobulėjimui. Todėl mes užmegsime naujus santykius su tais žmonėmis, su kuriais galime dalintis savo dvasinėmis vertybėmis. Svarbiausia mums tikėti, kad bus duota stiprybės vykdyti Aukštesniosios jėgos valią.
- Ar man buvo duota lig šiol, ko man reikia? Ką aš gavau?
Einant toliau
Mūsų praktika šiame žingsnyje jaučiama kiekvienoje mūsų gyvenimo srityje. Nuo reguliarios meditacijos praktikos mes galime pastebėti, kad mes galime klausyti atidžiau, ką kiti sako susirinkimuose. Mes turime šiek tiek patirties nuramindami savo protus ir taip esame pajėgus daryti tai daugelyje vietų. Mes daugiau nepastebime savęs tokiais suglumusiais planuojant, ką mes pasakysime, kai ateis mūsų eilė, negalėdami klausytis, kol šneka kiti.
Mes pradedame būti patenkinti savo gyvenimais. Mes daugiau nebejaučiame tokio reikalingumo kontroliuoti įvykius. Mes esame susitelkę ties aukštesniais tikslais, o ne į save. Mūsų apgailestavimai pradeda nykti. Mūsų aktyvi priklausomybė daugiau nebeatrodo kaip kokia tragedija ar šlamštas, kai mes pamatome, kaip galime panaudoti tą patirtį tarnauti aukštesniam tikslui; skleisti žinią priklausomiesiems, kurie vis dar kenčia. Dvyliktame žingsnyje mes ištyrinėsime kai kuriuos būdus, kaip tai daroma, ir pamatysime, kaip sveikimo principų praktikavimas yra neišvengiamas tokių pastangų vaisius.