„Mes galutinai pasirengėme, kad Dievas pašalintų mūsų būdo trūkumus”
Mes pradėjome dirbą Šeštame žingsnyje kupini vilties, kurią išsiugdėme pirmuose penkiuose žingsniuose. Jei mes buvome kruopštūs, mes taip pat įgavome ir šiek tiek nuolankumo.“Nuolankumas”mums padeda tikroviškiau pamatyti save. Mes pamatėme visą teisybę apie savo paklydimus. Pamatėme, kaip mes pakenkėme sau ir kitiems dėl savo būdo trūkumų. Mes pamatėme savo elgesio modelius ir mes pradėjome suprasti, kad mes panašiai elgiamės ir dabar vedini tų pačių mūsų būdo trūkumų.Todėl dabar mes esame galutinai pasirengę, kad Dievas pašalintų mūsų būdo trūkumus.
Galutinis pasirengimas neatsiranda staiga. Tai ilgas procesas, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Iš karto po sąžinės ataskaitos mes iš tikrųjų jaučiamės visiškai pasirengę pašalinti savo trūkumus. Jei mes ilgai nevilkiname po penktojo žingsnio ir matome, kad elgiamės veikiami mūsų ydų, tai mūsų trūkumai (ydos) pradeda trukdyti pilnaverčiui mūsų ir aplinkinių žmonių gyvenimams. Tad mūsų ryžtas auga. Kad užtikrintume mūsų pasirengimą, niekada nepakaks vien tiktai žinojimo. Bet, žinojimas yra būtinas pirmasis žingsnis – pasirengimui. Ataskaitos procesas pats savaime sudarė sąlygas suprasti savo būdo trūkumus; darbas su Šeštame žingsnyje tai išryškins dar labiau. Būti galutinai pasirengusiu – reiškia pasiekti tokią dvasinę būseną, kai mes jau ne vien tik žinome savo trūkumus; ne vien tik esame pavargę nuo jų; esame jau ne tik įsitikinę, kad Dievas, kaip mes jį suprantame, pašalins tai, ko nereikia – , tai yra viskas kartu.
Kad taptume galutinai pasirengusiais, mes turime atkreipti dėmesį į mūsų baimes, susijusias su Šeštu žingsniu. Mums taip pat reikia suvokti, kaip mūsų trūkumai bus pašalinti. Šeštas žingsnis sako, kad tik Aukštesnė Jėga gali juos pašalinti, bet ką tai reiškia praktiškai? Kokia yra mūsų atsakomybė? Šie klausimai, apsvarstyti su globėju, padės mums rasti reikiamą kryptį darbui šiame žingsnyje.
Galutinai pasirengėme Kam? … kad Dievas pašalintų …
Taip, Šeštas žingsnis tiksliai apibrėžia, kad tik už mus pačius Galingesnė Jėga gali pašalinti mūsų būdo trūkumus. Kaip ten bebūtų, dydis, erdvė, iki kurio daugelis iš mūsų yra supratę, kas ką iš tikrųjų reiškia, yra betarpiškai paveiktas to, kiek daug patirties mes turime su atviromis, besikeičiančiomis, vėl ateinančiomis ir praeinančiomis kovomis bei kapituliacijomis, susijusiomis su Šeštu žingsniu.
Daugumai iš mūsų pirmas dalykas, kurį mes turime padaryti dėl savo būdo trūkumų – nuspręsti, kad nebenorime jų turėti. Deja, tai yra bergždžias dalykas – lygiai tiek pat efektyvu, kaip mes mėginome kontroliuoti savo vartojimą. Kurį laiką mums gali pastebimai sektis, bet mūsų trūkumai galų gale vėl iškils. Problema yra tame, kad mūsų trūkumai yra dalis mūsų pačių. Mes visada būsime linkę grįžti prie mūsų blogiausių būdo savybių stresinėse situacijose.
Tai, ką mums reikia padaryti Šeštame žingsnyje, panašu į tai, ką mums reikėjo padaryti pirmuosiuose dviejuose žingsniuose. Mums reikėjo prisipažinti, kad mes buvome nugalėti vidinės jėgos, kuri nieko nedavė mūsų gyvenimui, išskyrus skausmą ir degradavimą. Tada mes turėjome pripažinti, kad mums reikalinga pagalba bandant įveikti tą jėgą. Mes turime visiškai priimti faktą, kad patys negalime pašalinti savo būdo trūkumų, ir mes turime pasiruošti Septintame žingsnyje paprašyti Dievo juos pašalinti.
- Kaip aš bandau pašalinti ar kontroliuoti savo būdo trūkumus? Kuo mano bandymai pasibaigė?
- Koks yra skirtumas tarp to, kad aš esu galutinai pasirengęs, kad Dievas pašalintų mano būdo trūkumus ir to, kad aš bandau suvaldyti juos pats?
- Kaip auga mano pasitikėjimas Dievu, kaip aš jį suprantu, dirbant šiame žingsnyje?
- Kaip išaugo mano nuolankumas šiame žingsnyje?
- Ką turiu padaryti, kad būčiau galutinai pasirengęs?
Mūsų būdo trūkumus
Netgi po viso to darbo, kurį atlikome Ketvirtame ir Penktame žingsniuose, mums vis dar nėra aiški mūsų būdo trūkumų prigimtis. Mes tikriausiai norėtume tiksliai žinoti, kur baigiasi mūsų būdo trūkumai ir prasideda mūsų charakteris mūsų asmenybės sudėtinėje struktūroje. Kodėl mes darome tai, ką darome? Ar tai yra kieno nors kaltė? Kada mes pirmą kartą pasukome šiuo keliu? Kodėl? Kaip? Kur? Jei mes esame nerūpestingi, mes galime pradėti taip save persekioti, kad mes užmiršime, kodėl mes dirbame Šeštame žingsnyje. Mums reikia sutelkti savo pastangas. Mūsų tikslas yra padidinti savo žinias apie savo būdo trūkumus, taip mes galime tapti galutinai pasirengę juos pašalinti, neanalizuojant jų kilmės ar neįsitraukiant į savęs tyrinėjimo darbą.
Mūsų būdo trūkumai yra mūsų esminės, tikrosios prigimties rodikliai. Mes turbūt atrandame, kad mes turime tokias pačias esmines prigimtis kaip ir bet kas kitas. Mes turime poreikius, ir mes stengiamės juos patenkinti. Pavyzdžiui, mums reikia meilės. Tai mes jos ir siekiame, bet kokiais būdais. Tai yra, leisdami veikti mūsų būdo trūkumams. Jei mes meluojame, apgaudinėjame, kenkiame kitiems ar žeminame save, kad gautume meilės, tai mums vadovauja mūsų trūkumai. Kaip apibrėžta Tai veikia: Kaip ir kodėl, mūsų trūkumai yra pagrindiniai žmogaui charakteringi bruožai, kurie buvo iškraipyti mūsų egocentrizmo. Su globėjo pagalba, mums reikia sudaryti trūkumų, kuriuos mes turime, sąrašą, aprašyti kaip jų veikiami elgiamės, pažiūrėti, kaip tai veikia mūsų gyvenimus, bei, labai svarbu, įvardinti, kaip mes jaučiamės, kai tą darome. Įsivaizdavimas, koks būtų mūsų gyvenimas be kiekvieno iš šių trūkumų, padės mums pamatyti, kad mes galime be to gyventi. Kai kurie iš mūsų ėmėsi praktinių veiksmų sužinoti, koks dvasinis principas bus vietoje kiekvieno būdo trūkumo.
- Sudaryk sąrašą visų savo trūkumų bei pateik kiekvieno iš jų glaustą apibūdinimą.
- Kaip įtakoja mano elgesį šis trūkumas?
Kokį poveikį daro man ir kitiems?
- Kokius jausmus aš susieju su šiuo trūkumu? Ar aš bandau nuslopinti tikrus jausmus, kai mano elgiuosį įtakoje šis trūkumas?
- Koks būtų mano gyvenimas, jei jame nebūtų tokio elgesio? Kokius dvasinius principus aš galiu pritaikyti vietoje to?
Dvasiniai principai
Šeštame žingsnyje mes sutelksime dėmesį ties įsipareigojimu ir užsispyrimu, ištvermingumu ir atkaklumu, pasiryžimu, tikėjimu ir pasitikėjimu bei savęs priėmimu. Šitoje darbo Šeštame žingsnyje vietoje, mes turėtume jau daug daugiau žinoti apie savo trūkumus. Tiesą sakant, mes tikriausiai jau tiek žinome ir suprantame apie juos, kad savo kasdieniame gyvenime mes galime juos pamatyti, kai jie pradeda užvaldyti ir net daugeliu atveju liautis pagal juos elgtis. Ilgainiui mūsų žinios bei supratimas gali silpnėti, ir mes galime jau nebebūti tokie budrūs stebėdami savo elgesį. Tai atima neįtikėtiną energijos kiekį kontroliuoti save kiekvieną sekundę ir suvaldyti kiekvieną impulsą, kuris iškyla. Mes atsipalaiduojame kasdieniame gyvenime iki tol, kol visiškai nelauktai, pradedame jaustis liguisti, susigėdę bei nustebę, kad po viso to darbo, kurį padarėme, mes vėl galime taip elgtis.
Kaip ten bebūtų, mes nepasiduodame. Vietoj to, mes įsipareigojame savo sveikimui. Mes patvirtiname mūsų naujai atsiradusius principus nepaisydami kliūčių. Mes nepaliaujame žingsniuoti į priekį, net jeigu žengiame vieną ar daugiau žingsnelių atgal. Mes ieškome laipsniško tobulėjimo, o ne staigaus tobulumo.
- Kaip aš parodau savo įsipareigojimą sveikimui šiandien?
- Dirbdamas pagal pirmus penkis žingsnius, aš užsispyrusiai, atkakliai ir ištvermingai dirbau savo sveikimui. Kodėl ši savybė yra tokia svarbi Šeštame žingsnyje?
Taikyti dvasinį pasiryžimo principą – reiškia, kad mes norime elgtis kitaip. Tai nebūtinai reiškia, kad mes elgsimės priešingai, ar net, kad mes sugebame tai daryti. Šį požiūrį mes geriausiai galime iliustruoti pavyzdžiu. Įsivaizduokime, kad mes buvome nesąžiningi – su savo šeima, su savo darbdaviais, su savo draugais – įvairiai, nuo mažesnio nesąžiningumo iki labai didelio. Tuo metu gali atrodyti, kad norime geriau “nusitaikyti”, pirmiausiai sutelkiant mūsų pasiryžimą į blogiausias ar destruktyviausias nesąžiningumo formas; šis žingsnis sako, kad mes buvome galutinai pasirengę pašalinti visus savo būdo trūkumus. Tai reiškia norėti niekada daugiau nebūti nesąžiningu, net truputėlį. Tai gal atrodyti per daug, ko mes galime reikalauti iš savęs, bet šiandien mes turime padaryti nors tiek.
Yra labai sunku būti taip pasiryžusiam, ypač, jei nėra itin žiaurios ir akivaizdžios nedidelio nesąžiningumo pasekmės. Mes galime žinoti, kad mes nesame visiškai sąžiningi, bet kartu manyti, kad tuo niekam nekenkiame ir mes pasitraukiame su juo, tai kam tuo rūpintis? Bet tai yra tas mąstymo būdas, kuris tikrai turi rimčiausias dvasines pasekmes. Mes galime išmąstyti, kad niekam nėra akivaizdžiai pakenkta mūsų nesąžiningumu, ir niekas niekada nesužinos, bet nesąžiningumas atsilieps mūsų dvasinei sveikatai. Net jei mes sąmoningai nesuprantame to, net jei mes ramiai miegame naktį, elgesio vadovaujantis trūkumais pasekmė, jei mes turėjome galimybę taip nesielgti, sumažina mūsų dvasinį augimą.
- Ar aš noriu, kad būtų pašalinti visi mano būdo trūkumai? Jei ne, tai kodėl?
- Ką aš padariau šiandien, kad parodyčiau savo pasiryžimą?
Pasiryžimas, kurį mes turime parodyti šiame žingsnyje, reikalauja atitinkamo lygio tikėjimo ir pasitikėjimo. Mes turime tikėti, kad Aukštesnioji Jėga toliau veiks mūsų gyvenimus tiek – kiek yra būtina. Tęsiant pavyzdį apie nesąžiningumą, mes turime tikėti, kad mūsų Aukštesnioji Jėga neketina pašalinti nesąžiningumo trūkumo iš mūsų gyvenimų iki tokio laipsnio, kad mes tapsime be galo sąžiningi, nesugebantys tylėti net tada, kai tiesa ką nors žeistų. Tiek pat ilgai, kiek mums aiškėjo būdas, kuriuo Dievas gali veikti mūsų gyvenimus, mes patirsime būtent tokį dvasinį augimo laipsnį, kokio mums reikia.
- Ar aš bijau savęs tokio – kokiu tapsiu? Ar sumažėjo baimė nuo darbo pradžios šiame žingsnyje?
- Kaip aš auginu savo tikėjimą Dievu, kaip aš jį suprantu, dirbdamas šiame žingsnyje?
Vartojant tokius žodžius kaip “galutinai” ir “visus”, vaidinančius tokį svarbų vaidmenį šiame žingsnyje, yra lengva tapti pernelyg savikritiškais. Mums reikia prisiminti, kad net tada, kai mūsų pasiryžimas bus išbaigtas, mes ir toliau stengsimės tobulėti – tiek šiandien, tiek visados. Kai mes prieš savo valią elgiamės valdomi ydų, mums reikia taikyti savęs priėmimo principą. Mums reikia priimti, kad, kol mes vis dar sugebame taip elgtis, mes taip pat vis dar norime keistis; su šiuo pripažinimu mes atnaujiname savo įsipareigojimą pasikeisti. Šiandien mes paaugome būtent tiek, kiek sugebėjome, ir jei mes būtume tobuli, mes neturėtume poreikio tobulėti.
- Ar aš priėmiau save šiandien? Kas man šiandien patiko manyje? Kas pasikeitė nuo tada, kai aš pradėjau dirbti pagal žingsnius?
Einant toliau
Galbūt, mes akimirką žvilgtelėjome į praeitį, kurioje mes galėjome tapti tokiais – galbūt, vaikystėje, galbūt, mūsų aktyvios priklausomybės metu. Galbūt, mes galvojome, kad gyvenimas nepadėjo mūsų į tą vietą, kurioje mes galėjome tapti tuo, kuo svajojome, arba, kad mes tiesiog iš prigimties nesugebėjome pakilti į aukštesnę vietą. Mes kažkada galėjome svajoti apie pinigus, padėtį arba vietą. Dvasinėje Alkoholikų Anoniminių programoje mes daugiau susitelkę ties dvasiniu augimu. Mes norime galvoti apie savybes, kurias norėtume turėti, arba apie kitus žmones, kuriuos mes pažįstame sveikime, kurie turi savybes, kurių ir mes norėtume.
Kai mes dirbome šiame žingsnyje, mums pradėjo ryškėti vizija žmogaus, kokiu norėtume tapti. Jei mes buvome savanaudiški, galbūt turime viziją tapti nesavanaudiškais, galbūt, padedant kitam priklausomajam, atrasti sveikimą kokiu nors kitu nesavanaudiško davimo veiksmu. Jei mes buvome tinginiai, mes galime matyti save tampančiais produktyviais ir skinančiais savo darbo vaisius. Jei mes buvome nesąžiningi, mes galime svajoti apie laisvę, kuri gali būti mūsų, kai mes daugiau nebepraleidžiame tiek daug laiko jaudindamiesi dėl to, kas gali paaiškėti. Šiame žingsnyje atsiranda viltis, kad mūsų svajonės gali išsipildyti.
- Kaip aš įsivaizduoju save įgyjęs nauju būdo savybių? Ką aš darysiu su savo karjera? Ką aš darysiu savo laisvu laiku? Kokiu tėvu, vaiku, partneriu ar draugu aš būsiu? Aprašyk tiksliai.
Ši vizija gali būti mūsų įkvėpimas. Prisimenant ją tuo laiku, kai mes jaučiamės viskuo nusivylę, ar, kai mums atrodo, kad užims labai daug laiko pasiekti savo tikslus,ji sustiprins mus bei padės mums atnaujinti savo pasiryžimą. Mūsų vizija yra mūsų tramplinas į Septintą žingsnį, kuriame mes paprašysime Dievo, kaip mes jį suprantame, pašalinti mūsų trūkumus.