IV žingsnis

“Mes nuodugniai ir be baimės atlikome sąžinės ataskaitą”

Ketvirtas Žingsnis

Daugelis iš mūsų atėjo pas Anoniminius Alkoholikus tam, kad nustotų kai ką daryti – tai yra vartoti alkoholį. Turbūt per daug nesusimąstėme, kad atėję į AA pradėjome – sveikimo programą. Bet jei dar nežinome, ką mes norime gauti iš šitos programos, dabar pats laikas apie tai pamąstyti.

Pirma, mes turėtume savęs paklausti, ko mes norime iš sveikimo. Daugelis iš mūsų atsakys, kad norime tik komforto, laimės ar ramybės. Tenorime pamilti save. Bet kaip gali save pamilti, jei gerai savęs nepažįsti, nesupranti kas toks esi?

Ketvirtas žingsnis duoda mums savęs pažinimo galimybę, informaciją kaip save pamilti, bei gauti kitus dalykus, kurių mes norime iš programos – komfortą, laimę ir ramybę.

Ketvirtas žingsnis pradeda naują mūsų sveikimo etapą. Žingsniai nuo Ketvirto iki Devinto gali būti įvardinti kaip procesas procese. Mes panaudosime tą informaciją, kurią gausime dirbdami Ketvirtame žingsnyje darbui Penktame, Šeštame, Septintame, Aštuntame ir Devintame žingsniuose. Šis procesas sveikime yra kartojamas dar ir dar kartą.

Šis procesas turi labai tikslų pavyzdį. Įsivaizduokime, kad mūsų asmenybė – tai lyg svogūnas. Kiekvieną kartą darydami Ketvirtą žingsnį mes nuosekliai lupame nuo svogūno sluoksnį po sluoksnio ir artėjame prie šerdies. Kiekvienas svogūno sluoksnis simbolizuoja sluoksnį neigimo, priklausomybės ligos, mūsų charakterio ydų bei žalos, kurią padarėme. Šerdis simbolizuoja gryną ir sveiką sielą, kuri yra kiekvieno iš mūsų viduje. Mūsų sveikimo tikslas yra dvasinis prabudimas ir mes artėjame prie jo pradėję šį procesą. Kiekvieną kartą jį darant mūsų dvasia vis labiau bunda.

Ketvirtas žingsnis – tai savęs pažinimo metodas. Jis yra skirtas tiek nustatyti mūsų charakterio teigiamiems bruožams, tiek pamatyti tikrąją mūsų paklydimų prigimtį. Savianalizės procesas tuo pačiu metu yra ir kelias į laisvę. Laisvė mums ilgai buvo uždrausta – ko gero visą gyvenimą. Dirbant pagal Ketvirtą žingsnį daugelis iš mūsų atrado, kad visos mūsų problemos prasidėjo ne tada, kai mes pirmą kartą pavartojome, bet daug anksčiau, kuomet buvo pasėta pati priklausomybės sėkla. Galbūt mes jautėmės izoliuoti ar nesuprasti iki to laiko, kai pabandėme alkoholį. Faktas tas, kad toji savijauta ir potraukis prie alkoholio yra glaudžiai susijęs su mūsų priklausomybe; tai buvo mūsų troškimas geriau jaustis ir užmiršti problemas. Šis troškimas(galbūt) mus ir pastūmėjo prie pirmosios dozės. Savianalizės metu mes apnuoginsime neišspręstus praeities konfliktus ir skaudulius, ir taip nuo jų išsilaisvinsime. Tada turėsime pasirinkimą. Tada būsime pasiekę šiek tiek laisvės.

Šio žingsnio darbo vadovo dalis susideda iš dviejų atskirų dalių. Pirmoji dalis skirta pasiruošti darbui pagal Ketvirtą žingsnį; ji nurodo bei aiškina kokie motyvai mus veda užsiimti darbu pagal Ketvirtą žingsnį  ir ką šis žingsnis mums reiškia. Antroji dalis yra vadovas atliekant nuodugnią ir bebaimę sąžinės ataskaitą.

Motyvacija

Nors mūsų motyvacija dirbti su Ketvirtu žingsniu nėra tokia svarbi, kaip pats darbas, mums galėtų padėti su šiuo žingsniu susijusių išlygų aptarimas ir išsklaidymas, bei pamąstymas apie naudą, kurią gausime kaip darbo pagal šį žingsnį rezultatą.

• Ar aš turiu kokių nors išlygų dėl darbo pagal šį žingsnį? Kokios jos?
• Kokią naudą gali atnešti nuodugni ir bebaimė sąžinės ataskaita?
• Kodėl aš neturėčiau atidėlioti darbo pagal šį žingsnį?
• Kokia nauda būtų jį žengti neatidėliojant?

Nuodugnus(i) ir Bebaimis(ė)

Ši frazė daugumą iš mūsų išmuša iš vėžių. Mes turbūt suprantame, ką reiškia “nuodugnus”, tačiau ką reiškia “bebaimis”? Kaip mes iškart galime išsivaduoti iš visų savo baimių? Tai gali užtrukti ne vienerius metus, o mums reikia daryti savo sąžinės ataskaitą dabar.

Atlikti bebaimę ataskaitą, reiškia, kad reikia eiti į priekį nepaisant savo baimių. Reiškia, kad reikia turėti drąsos jį atlikti, kad ir kaip besijaustumėme. Tai reiškia, kad reikės turėti drąsos būti sąžiningam, nors ir norėtųsi skradžiai žemę prasmegti. Reiškia, kad pasižadėsim rašymo imtis labai rimtai. Reiškia, kad turėsime ryžto būti nuodugniais, net jei atrodytų, kad prirašėme pakankamai daug. Reiškia, kad mes turime tikėjimą pasitikėti šio tyrimo svarba, ir pasikliauti savo Aukštesniąja Jėga, kad duotų mums visa, kas geriausia bei ko mums reikia, kad mes padarytume tai iki galo.

Pasižiūrėkime drąsiai ir realiai: į šio žingsnio darbą teks įdėti labai daug darbo. Tačiau jį lengvina tai, kad paprastai šiam darbui nenustatoma jokių terminų. Mes galime jį atlikti savu tempu, nedidelėmis dalimis, iki tol, kol pabaigsime. Svarbiausia, kad mes dirbtume nuosekliai, visą laiką.

Kartais mūsų “švarus” laikotarpis veikia mūsų pačių nenaudai: kuomet patys sau nepripažįstame savo baimės atlikti sąžinės ataskaitą. Daugelis iš mūsų yra dirbę pagal Ketvirtą žingsnį ne vieną kartą, ir žino, kad iš esmės, tai – vienas iš geriausių dalykų, kokį mes galime sau pasidovanoti, bet vis tiek vengiame atlikti šią užduotį. Mes galime pagalvoti, kad tikrai žinome, koks iš tikrųjų geras yra šis procesas, tad neturėtume jo baimintis. Bet mes galime leisti sau bijoti, jei mes taip jaučiamės.

Mes taip pat galime turėti baimių, kurios kilo dirbant pagal Ketvirtą žingsnį anksčiau. Mes žinome, kad sąžinės ataskaita pakeis visą mūsų gyvenimą. Mes žinome, kad jei mūsų ataskaita atskleis griaunančius polinkius, tai mes negalėsime toliau taip elgtis ramia širdimi. Kartais tai reiškia kai ko atsisakyti savo gyvenime – kartais elgesio, kuris mums yra įaugęs į kraują, be kurio negalime įsivaizduoti savo gyvenimo; gal santykių su kokiais nors žmonėmis; ar galbūt apmaudo, kurį puoselėjome taip rūpestingai, kad laikui bėgant jis pavirto į nesveiką komforto ir nusiraminimo šaltinį. Baimė atsisakyti ko nors, nuo ko esame priklausomi (nesvarbu, kad mes jaučiame, kad tai mums neišeina į gerą), tokia baimė yra visiškai pagrįsta. Tik negalime leisti, kad ji pastotų mums kelią. Mes turime pažiūrėti jai į akis ir drąsiai griebtis darbo.

Mums taip pat gali tekti perlipti barjerą, kuris atsiranda iš nenoro sužinoti daugiau apie savo ligą. Daugelis mūsų narių, kurie gyvena “švariai”, pasakojo, kad atlikę savo sąžinės ataskaitą vėlyvojo sveikimo etapuose, jie atrado, kad  jų priklausomybė savo čiuptuvais buvo išplitusi taip tankiai po visą jų gyvenimą, jog praktiškai nei viena gyvenimo sritis neišliko jos nesužalota. Šis supratimas dažnai yra iš pradžių sutinkamas su baime bei sumišimu. Mes esame nustebę, kaip vis dar galime būti tokie nesveiki. Nejaugi visos pastangos sveikti palietė tik paviršių?

Žinoma, kad ne. Reikia tik šiek tiek laiko, kad tai prisimintume. Mūsų globėjas tai su malonumu primins mums. Kai po kiek laiko priimsime tai, ką parodys mūsų ataskaita, mes pajusime kylantį vilties jausmą, pakeičiantį baimę. Galų gale, ataskaita visada pradeda pokyčių bei išsilaisvinimo procesą. Taigi ir šiuo atveju bus ne kitaip.

• Ar aš bijau dirbo pagal šį žingsnį? Ko aš bijau?
• Ką man reiškia būti nuodugniu ir bebaimiu?
• Ar aš dirbu su savo globėju ir bendrauju su kitais priklausomaisiais? Kokių dar veiksmų aš galiu imtis, kad užsitikrinčiau, jog sugebėsiu priimti bet ką, ką atskleis ši sąžinės ataskaita?

Sąžinės Ataskaita

Daugeliui iš mūsų žodis “moralė” sukelia daugybę nemalonių asociacijų. Tai gali sukelti prisiminimus apie kokius nors griežtus elgesio kodeksus, kurių mus vertė laikytis. Tai gali priversti mus manyti, kad žmonės, kuriuos mes vadiname “dorais”, yra geresni už mus. Išgirdus šį žodį, mumyse taip pat gali prabusti mūsų polinkis į maištavimą prieš visuomenės normas arba mūsų priešiškumas autoritetams, valdžiai, kuriai niekada nepatiko mūsų vertybių sistema. Kuris iš jų yra teisingas mums, kaip individams, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų kaip atskiros asmenybės. Jei kuris iš išvardintų variantų atrodo tinkamas tau, tai galime kiek palengvinti savo nepatogumus, susijusius su žodžiu “moralė”, apmąstant jį iš įvairių pusių. Anoniminiams Alkoholikams dirbant pagal šį žingsnį, žodis “moralė” neturi nieko bendra su griežtais elgesio kodeksais, visuomenės normomis ar kokių nors valdžios autoritetingų asmenybių nuomone. Sąžinės ataskaita yra tam, kad atrastume savo individualią moralę, savo pačių vertybes ir principus. Jos neprivalo turėti nieko panašaus su kitų žmonių vertybėmis ir principais.

• Ar mane gąsdina žodis “moralė”? Kodėl?
• Ar mane gąsdina galvojimas apie visuomenės lūkesčius; ar aš bijau, kad aš negalėjau, negaliu ir niekada negalėsiu prisitaikyti prie jų?
• Kokios vertybės ir principai yra svarbūs man?

Mūsų Ataskaita

Ketvirtas žingsnis prašo mūsų atlikti savo, o ne kitų žmonių, ataskaitą. Tačiau, kai imame rašyti ir analizuoti savo apmaudą, baimes, elgesį, įsitikinimus bei paslaptis, paaiškėja, kad dauguma jų yra glaudžiai susiję su kitais žmonėmis, o kai kuriais atvejais su įstaigomis ir organizacijomis. Labai svarbu yra suprasti, kad mes galime laisvai rašyti apie kitus ką tik norime, jei tai leidžia pamatyti savo vietą toje situacijoje. Tiesą sakant, iš pradžių daugelis iš mūsų negalėjo atskirti savęs nuo kitų. Čia pagelbės mūsų globėjas.

Dvasiniai Principai

Ketvirtame žingsnyje mes remsimės visais tais dvasiniais principais, kuriuos įgyjome pirmuose trijuose žingsniuose. Visų pirma, mes turime norėti dirbti pagal Ketvirtą žingsnį. Mums reikės būti besąlygiškai sąžiningiems su savimi, apmąstyti viską, ką mes rašome ir pasitariant su savimi, ar tai tikra tiesa. Mums reikės būti drąsiems pažvelgti savo baimei į akis ir pereiti per ją. Galiausiai  mūsų pasitikėjimas bei tikėjimas duos mums jėgų pabaigti darbą, kai bus labai sunku.

• Kaip mano apsisprendimas dirbti pagal Ketvirtą žingsnį parodo, kad turiu drąsos? Pasitikėjimo? Tikėjimo? Sąžiningumo? Pasiryžimo?

Ataskaita

             Susiraskite užrašų knygutę ar kokią panašią priemonę savo ataskaitai, kuri tau ir tavo globėjui atrodo tinkamiausia. Patogiai įsitaisyk. Pašalink iš savo darbo vietos, kur rašysi ataskaitą, bet ką, kas galėtų tau trukdyti. Melsdamasis paprašyk Dievo, kad duotų jėgų  be baimės ir nuodugniai viską surašyti. Nepamiršk viso proceso metu palaikyti ryšį su savo globėju. Galiausiai, neapsiribok tik toliau pateiktais klausimais. Viskas, kas yra tavo galvoje, irgi yra ataskaitos medžiaga.

Apmaudas

             Mes jaučiame apmaudą, kai iš naujo išgyvename senus jausmus, kai negalime jais atsikratyti, kai mes negalime atleisti ar pamiršti kažko, kas prislėgė mus. Mes sudarome mūsų apmaudo sąrašą dirbdami pagal Ketvirtą Žingsnį dėl daugelio priežasčių. Pirma, tai padės mums atsikratyti įsisenėjusio pykčio, kuris iki šiol nuodija mūsų gyvenimą. Antra  priežastis ta, kad išsiaiškinę, iš kur kilo mūsų apmaudas, mes galėsime lengviau nustatyti būdus, kaip leidomės kitiems apvilti mus, ypač jei tikėjomės iš jų per daug. Galiausiai, toks apmaudo sąrašas atskleis įvykius, kurie mus įtraukė į pykčio ar gailesčio sau liūną.

• Kokiems žmonėms aš jaučiu apmaudą? Apibūdink tas situacijas, kurios privedė prie apmaudo.
• Kokioms institucijoms (švietimo, valdžios, religinėms, pataisos, pilietinėms) aš jaučiu apmaudą? Apibūdink tas situacijas, kurios privedė prie apmaudo.
• Kokių motyvų ar įsitikinimų vedamas aš būtent taip elgiausi tose situacijose?
• Kaip mano paties nesąžiningumas paveikė mano patirtą apmaudą?
• Kaip mano paties nesugebėjimas ar nepasiryžimas patirti tam tikrus jausmus išvystė mano apmaudą?
• Kaip mano paties elgesys paveikė mano apmaudą?
• Ar aš bijau analizuoti savo paties vaidmenį situacijose, kurios sukėlė apmaudą?
• Kaip mano patirtas apmaudas paveikė mano santykius su savimi, kitais ir Aukštesniąja Jėga?
• Kokias pasikartojančias detales aš pastebiu situacijose, kuriose aš jaučiu apmaudą?

Jausmai

Savo jausmus mes turime išnagrinėti daugmaž dėl tų pačių priežasčių, kaip ir savo apmaudą. Nes tai padės mums surasti savo vietą savo pačių gyvenime. Be to, iki to laiko, kol pradėjom gyventi “švariai”, daugelis iš mūsų yra pamiršę, kaip reikia iš tikrųjų jausti. Net ir kurį laiką pragyvenę “švariai”, mes atrandame naujos informacijos apie kelius, kuriais kadaise užblokavome savo jausmus.

• Kaip aš apibūdinu, kas yra mano asmeniniai jausmai?
• Kokius jausmus man sunkiausia išgyventi?
• Kodėl aš stengiausi užblokuoti savo jausmus?
• Kokiais būdais aš stengiausi paneigti, kaip aš jaučiuosi iš tikrųjų?
• Kas man sukeldavo įvairius jausmus? Kokie tai buvo jausmai?Kokios tai buvo situacijos? Koks buvo mano vaidmuo kiekvienoje iš tų situacijų?
• Dėl kokių motyvų ar įsitikinimų aš būtent taip elgiausi tose situacijose?
• Ką aš darysiu su savo jausmais, kai pagaliau aš juos atpažinsiu?

Kaltė ir Gėda

Iš tikrųjų egzistuoja dvi kaltės ar gėdos rūšys: vienos – tikros; kitos – įsivaizduotos. Tikra kyla tiesiogiai iš mūsų sąžinės – mes jaučiame kaltę padarę tai, kas prieštarauja mūsų pačių principams, ar kai kam nors padarome žalą ir dėl to mums gėda. Įsivaizduota kaltė kyla  dėl daugybės situacijų, kuriose mes niekuo dėti, situacijų, su kuriomis išvis neturime nieko bendra. Mums reikia peržvelgti savo kaltės bei gėdos jausmus, kad mes galėtume atskirti šitas situacijas. Mums reikia prisiimti atsakomybę, kas iš tiesų buvo mūsų kaltė, ir atsikratyti to, kas mums nepriklauso.

• Dėl ko ar už ką aš jaučiu gėdą ir kaltę? Apibūdink situacijas, kuriose kilo šie jausmai.
• Kuriose iš šių situacijų man dabar gėda, nors aš jose niekuo dėtas?
• Kokių motyvų ir įsitikinimų vedamas aš būtent taip elgiausi tose situacijose, kuriose esu atsakingas?
• Kaip mano elgesys paveikė mano kaltės ir gėdos jausmus?

Baimė

             Jei mes pažvelgtume giliau į priklausomybės ligą, apnuogintą jos pirminių simptomų – tai yra, be alkoholio vartojimo ar kito prievartinio elgesio – ir be daugybės akivaizdžių savybių, mes rastume egocentriškos baimės liūną. Mes bijome būti įskaudinti, bijome ypatingai stiprių jausmų, taigi gyvename tik pusę gyvenimo, tarsi vaidindami gyvenimo spektaklyje ir lyg niekada nebūdami iš tikrųjų gyvi. Mes bijome visko, kas gali sužadinti mūsų jausmus, taigi mes izoliuojamės ir atsitraukiame. Mes bijome, kad  nepatiksime žmonėms, taigi vartojame alkoholį, kad jaustumėmės komfortabiliai. Bijome, kad būsime pagauti ir už viską teks sumokėti tam tikrą kainą, taigi mes meluojame, apgaudinėjame ar skaudiname kitus, kad galėtume apsiginti. Mes bijome likti vieniši, tad išnaudojame kitus bei manipuliuojame jais, kad nesijaustume vieniši, apleisti ir atstumti. Mes bijome, kad ko nors mums bus vis negana, tad savanaudiškai imame viską, ko norime, nesirūpindami tuo , kad taip elgdamiesi kenkiame kitiems ir sau. Kartais ir sveikdami bijome prarasti tai, ką turime, siekiame tai išlaikyti bet kokia kaina, pamindami savo principus. Egocentriška, savanaudiška baimė – mums reikia ją išrauti su šaknimis iš savo gyvenimo, kad ji daugiau neturėtų savo naikinančios jėgos prieš mus.

• Ko aš bijau? Kodėl?
• Kaip aš bandau slėpti savo baimę?
• Kaip aš negatyviai ar destruktyviai reagavau į savo baimę?
• Ką labiausiai tirdamas save aš bijau atrasti ir atskleisti apie save? Kaip manau, kas gali tada atsitikti, jei aš tai padarysiu?
• Kaip aš save apgaudinėjau dėl savo baimės?

Santykiai

            Mums reikia Ketvirtame Žingsnyje aprašyti savo santykius – visus santykius, ne vien tik romantiškus – taip mes pamatysime, kur ir kaip mūsų pasirinkimai, įsitikinimai ir elgesys veikė nesveikuose ar destruktyviuose santykiuose. Mums reikia peržiūrėti savo santykius su giminėm, antrom pusėm ar partneriais, draugais – dabartiniais ir buvusiais, bendradarbiais – esamais ir buvusiais, kaimynais, bendraklasiais, su žmonėmis klubuose, pilietinėse bei kitokiose organizacijose; su pačiomis organizacijomis, valdžios organais, tokiais, kaip policija, įstaigomis ir bet kuo, kas tik šauna į galvą. Taip pat reikėtų peržiūrėti savo santykius su Aukštesniąja Jėga. Mes linkę nekreipti dėmesio į trumpalaikius santykius – vienos nakties seksualinius nuotykius, ar galbūt į ginčą su mokytoja, kuri mus mokė. Bet šie santykiai taipogi yra labai svarbūs. Viskas, ką prisimename ir ką jaučiame  yra ataskaitos medžiaga.

• Kokios mano asmenybės vidinės problemos pridaro sunkumų išlaikant draugystę ar romantiškus santykius?
• Kaip mano baimė likti įskaudintam paveikė mano draugystę ar romantiškus santykius?
• Kaip aš paaukojau savo platoniškas draugystes dėl romantiškų santykių?
• Kokiais keliais aš bet kokia kaina siekdavau susidraugauti?
• Savo santykiuose šeimoje ar aš kartais nesijaučiu, kad esu priverstas vaidinti vis tą patį vaidmenį ir kad tai niekada nepasikeis? Koks tai vaidmuo? Kokia yra ir mano kaltė, kad jis nekinta?
• Kokiais būdais aš bandžiau išvengti artumo su savo draugais, šeima, antra puse ar partneriu?
• Ar aš turiu problemų įsipareigojant? Aprašyk.
• Ar esu nutraukęs santykius tik todėl, kad man atrodė, jog anksčiau ar vėliau būsiu įskaudintas, todėl atrodė geriau viską pabaigti, kol to neįvyko? Aprašyk.
• Kiek man svarbūs kito žmogaus jausmai santykiuose su manimi? Lygiai tiek pat svarbūs, kiek ir mano? Svarbesni už mano? Ar mano svarbesni? Neturi jokios reikšmės?
• Ar aš jaučiausi kaip auka kokiuose nors savo santykiuose? (Pastaba: Šis klausimas yra tam, kad suprastume kaip mes patys padarėme save aukomis arba kaip iš kitų žmonių tikėjomės per daug ir galiausiai likome nusivylę. O juk reikėjo sudaryti mūsų pažeminimo faktų sąrašą, kai iš tikrųjų buvome pažeminti). Aprašyk.
• Kokie buvo mano santykiai su kaimynais? Ar aš pastebiu kokias nors panašias detales, kurios kartojasi, nesvarbu, kur aš gyvenčiau?
• Kaip aš jaučiausi su žmonėmis, su kuriais arba kuriems aš dirbau? Kokių problemų mano mąstymas, įsitikinimai bei elgesys sudarė man darbe?
• Kaip aš jaučiausi su žmonėmis, su kuriais aš eidavau į mokyklą (vaikystėje ir dabar)? Ar jausdavausi pranašesnis ar prastesnis už kitus moksleivius? Ar man atrodė, kad turiu konkuruoti dėl mokytojo dėmesio su kitais? Ar gerbiau mokyklos valdžią, ar maištavau prieš ją?
• Ar buvau kada nors klubų, organizacijų nariu? (Pastaba: Anoniminiai Alkoholikai yra narių organizacija.) Kaip aš jaučiausi su kitais žmonėmis klube ar organizacijoje? Ar aš susiradau draugų tose organizacijose? Ar esu įstojęs į klubus ir netrukus juos metęs, nes stodamas tikėjausi daugiau? Kokie buvo mano lūkesčiai ir kodėl jie nebuvo patenkinti? Koks buvo mano vaidmuo tose situacijose?
• Ar esu buvęs psichiatrinėje ligoninėje ar kalėjime ar kitoje panašioje įstaigoje, kur buvau laikomas prieš savo valią? Kokį pėdsaką tai paliko mano asmenybėje? Kokie buvo mano santykiai su valdžia? Ar aš laikiausi taisyklių? Ar esu pažeidęs taisykles ir ar pagautas jaučiau valdžiai priešiškumą?
• Ar pirmieji bandymai suartėti su žmonėmis ir jais pasitikėti yra mane įskaudinę ir dėl to aš užsisklendžiau savyje? Aprašyk.
• Ar esu kada nors nutraukęs santykius, nors ir turėjau galimybę išspręsti iškilusius konfliktus bei problemas ir juos išsaugoti? Kodėl?
• Ar mano asmenybė keičiasi, priklausomai nuo to, kokie žmonės mane supa? Aprašyk.
• Ar esu pastebėjęs tam tikrus charakterio bruožus (galbūt ankstesnėse ataskaitose), kurie man nepatiko, ir vėliau aš persistengiau kompensuodamas savo elgesį? (Pavyzdžiui, mes galėjome pastebėti, kad buvome labai priklausomi nuo kitų ir tada persistengėme kompensuodami per didelio savarankiškumu.) Aprašyk.
• Kokie mano būdo trūkumai dažniausiai pasireiškia mano santykiuose (nesąžiningumas, savanaudiškumas, kontrolė, manipuliacijos, ir t.t.)
• Kaip aš galėčiau pakeisti savo charakterį, kad galėčiau pradėti sveikai bendrauti?
• Ar esu turėjęs kokį nors ryšį su Aukštesniąja Jėga? Kaip tas santykis keitėsi laikui bėgant? Koks dabar mano santykis su Aukštesniąja Jėga?

Seksas

Daugeliui iš mūsų tai yra sritis, kuri sukelia didelį diskomfortą. Tiesą sakant, mes būtume linkę sustoti  šitoj vietoj, manydami: “Gerai, bet to jau per daug! Niekuo gyvu nenarstysiu po kaulelį savo seksualinio gyvenimo!” Bet tokios neigiamos reakcijos reikia kuo greičiau atsisakyti. Pagalvokime, dėl kokių priežasčių mums reikia tai atlikti ir kaip tai galėtų mums padėti. Kaip sakoma knygoje Tai Veikia: Kaip ir Kodėl, “Mes norime būti vieningi su savo seksualumu.” Todėl savo seksualinius įsitikinimus ir elgesį mums reikia įtraukti į savo ataskaitas. Yra labai svarbu priminti sau šitoje vietoje, kad mes nedarome savo ataskaitos tam, kad prisitaikytume prie mūsų įsivaizduojamų bendrų “normų”, bet tam, kad nustatytume savo vertybes, principus bei moralės nuostatas.

• Kaip mano seksualinis elgesys yra turėjęs savanaudiškų paskatų?
• Ar kada esu supainiojęs seksą su meile? Kokios buvo šios painiavos veiksmų pasekmės?
• Kaip aš esu naudojęs seksą, bandydamas užmiršti vienatvę ar užpildyti dvasinę tuštumą?
• Kokiais keliais aš esu bet kokia kaina siekęs ar vengęs sekso?
• Ar kada nors po seksualinių veiksmų esu jautęs gėdą ar kaltę? Kokie tai buvo veiksmai? Kodėl po jų aš taip jaučiausi?
• Ar esu kokiais nors seksualiniais veiksmais sukėlęs skausmo sau ar kitiems?
• Ar jaučiuosi komfortabiliai su savo seksualumu? Jei ne, kodėl?
• Ar mane trikdo kitų seksualumas? Jei taip, tai kodėl?
• Ar seksas man yra būtina sąlyga visoms ar daugeliui draugysčių/santykių?
• Ką, mano supratimu, reiškia sveiki santykiai?

Žeminimas

Mums reikia būti ypač atsargiems prieš pradedant šią ataskaitos dalį. Iš tikrųjų mums geriausia būtų atidėti šią dalį iki vėlyvesnio sveikimo laikotarpio. Mes turėtume pasinaudoti visais šaltiniais, kuriuos turime, kad priimtume sprendimą ar pradėti dirbti su šia dalimi dabar: mes patys turime įsiklausyti į savo nuojautą, ar mes esame pasiruošę ar dar ne susidurti su skausmu, kurį atneš šis darbas, pasitarti su savo globėju bei pasimelsti. Galbūt globėjas galės mums pakankamai padėti, o gal teks siekti tolimesnės pagalbos.

Jei mes nuspręsime dirbti ties šia dalimi, mes turime žinoti, kad darbas šioje Ketvirto žingsnio dalyje tikriausiai bus pats skausmingiausias visame mūsų sveikime. Užrašyti tuos laikus, kai mes buvome apleisti bei skaudinami tų žmonių, kurie turėjo mus mylėti bei ginti iš tikrųjų sukels didžiausią skausmą, kokį mes kada esame patyrę. Kaip ten bebūtų, šį darbą yra labai svarbu atlikti, kai būsime tam pasirengę. Kol skausmą slepiame giliai savyje tarsi paslaptį, jis gali įtakoti mus tokiais būdais, kokiais mes nenorime; ir gali veikti negatyviu požiūriu į save bei kitokiais neigiamais įsitikinimais. Atskleidžiant tiesą prasideda išsilaisvinimo nuo skausmo procesas. Mes nebuvome kalti.

• Ar aš kada buvau žeminamas? Kieno? Kokie jausmai mane lydėjo tada, ką jaučiu dabar?
• Ar žeminimai paveikė mano santykius su kitais? Kaip?
• Jei vaikystėje patyrus žeminimą aš jaučiausi kaip auka visą savo gyvenimą, kokių žingsnių aš galiu imtis, kad atstatyčiau dvasinę pusiausvyrą? Ar gali padėti mano Aukštesnioji Jėga? Kaip?

Taip pat yra įmanoma, kad mes esame fiziškai, psichologiškai ar žodžiu žeminę kitus. Iš naujo prisimenant tuos laikus, tai gali būti priežastimi jausti gėdą. Mes negalime leisti, kad ta gėda pavirstų į neviltį. Labai svarbu, kad mes pamatytume savo elgesį, prisiimtume už jį atsakomybę ir dėtume pastangas keistis. Tai reiškia viską sąžiningai aprašyti. Darbas pagal kitus žingnius padės geriau viską suvokti.

• Ar aš ką nors žeminau? Ką ir kada?
• Ką aš jaučiau ir galvojau prieš padarant žalą?
• Ar aš kaltinau savo auką ar teisinau savo elgesį? Aprašyk.
• Ar aš pasitikiu savo Aukštesniąja Jėga tiek, kad leisčiau jai veikti mano gyvenime ir suteikti man tai, ko aš trokštu, kad daugiau niekam niekada nepadaryčiau žalos? Ar aš prisiversiu gyventi su savo skausmu tol, kol tolimesnis darbas pagal žingsnius leis man nuo jo išsilaisvinti?

Privalumai

Daugelis iš ankstesnių klausimų buvo pateikti tam, kad padėtų nustatyti visą teisybę apie savo paklydimus, informaciją, kurios mums prireiks Penktame žingsnyje. Taip pat svarbu, kad peržvelgtume dalykus, kuriuos darėme teisingai, ar kurie turėjo teigiamą įtaką mums ir kitiems. Mes norime tai daryti dėl kelių priežasčių. Pirma, Ketvirtame Žingsnyje mes norime sudaryti tikslų, ne vienpusį savo asmenybės portretą. Antra, turime išsiaiškinti, kokiuos charakterio bruožus bei elgesį mes norime puoselėti savo gyvenime.

• Kokie mano charakterio bruožai, kurie man patinka? Kokie patinka kitiems? Kokie gerai veikia mano gyvenimą?
• Kaip aš rūpinuosi savimi ir kitais?
• Kokius dvasinius principus aš praktikuoju savo gyvenime? Kaip tai pakeitė mano gyvenimą?
• Kaip išaugo mano tikėjimas ir pasitikėjimas Aukštesniąja Jėga?
• Kuo pagrįsti mano santykiai su globėju? Kaip tokia teigiama patirtis gali atsispindėti mano santykiuose su kitais žmonėmis?
• Kokių tikslų aš pasiekiau? Ar aš turiu dar tikslų, kurių noriu siekti? Kokie jie, ir kokiais būdais aš jų bandau siekti?
• Kokios mano vertybės? Pagal kurias iš jų aš esu užsibrėžęs gyventi, ir kaip?
• Kaip aš parodau savo dėkingumą už mano sveikimą?

Paslaptys

Prieš pabaigdami Ketvirtą žingsnį, mes turėtume sustoti ir pamąstyti: Ar yra kas nors ką mes praleidome, sąmoningai ar netyčia? Gal kas nors mums atrodo taip blogai, kad mes tiesiog  negalime įrašyti to į savo ataskaitą? Jei taip, mes turėtume būti apraminti fakto, kad daugybė AA narių yra dirbę pagal  šį žingsnį, ir dar niekada nebuvo tokio atvejo, kad kieno nors Ketvirtas Žingsnis būtų toks unikalus, kad mums reikėtų sukurti naują būdą jį aprašyti. Paslaptys trukdo mūsų sveikimui. Kol mes saugojame paslaptis, tol darome išlygas savo programoje.

• Ar yra kokių nors paslapčių, apie kurias aš dar nesu parašęs? Kokios jos?

 

Kitas klausimas, kurio turime savęs paklausti, yra toks – ar yra mūsų ataskaitoje kas nors perdėta, apie tai, kas iš tiesų buvo, ar kas nors, kas iš viso netiesa? Beveik visi iš mūsų atėję į AA turėjo problemų atskirdami tikrą nuo įsivaizduoto savo gyvenimo. Dauguma iš mūsų sukūrė tokių “pasakų”, kurios buvo tiek pagražintos, kad galėjo atspindėti tik dalį tiesos. Mes jas sukūrėme, norėdami padaryti įspūdį žmonėms. Mums atrodė, kad apie save negalime prisiminti nieko gero iš tikrųjų, todėl meluodami norėjome susikurti savo autoritetą. Bet daugiau mums to daryti nebereikia. Mes atrandame tikrąją savo vertę darbo pagal Ketvirtą Žingsnį procese, o ne dirbtinę, pagrįstą kažkokiu netikru įvaizdžiu. Dabar atėjo laikas papasakoti apie save tikrą tiesą.

• Ar yra kas nors šioje ataskaitoje, kas yra netiesa, ar yra kartotos kokios nors istorijos, kurios yra melas?

Einant toliau

Pabaigus Ketvirtą žingsnį gali būti daug dalykų – galbūt pasijutome nusivylę, gal – atgaivą, gal šiek tiek nepatogiai. Tačiau nepaisant nieko, mes turėtume tikrai jaustis gerai, kad pabaigėme. Darbas, kurį mes atlikome šiame žingsnyje, padės mums pamatus darbui nuo Penkto iki Devinto žingsnio. Dabar pats laikas susisiekti su mūsų globėju ir pasirengti darbui Penktame žingsnyje.