„Mes nusprendėme patikėti savo valią ir gyvenimą Dievo, kaip mes jį suprantame, globai.“
Trečias žingsnis
Mes dirbome Pirmajame ir Antrajame žingsnyje su savo globėju – mes pasidavėme ir parodėme savo pasiryžimą išbandyti ką nors naujo, tai suteikė mums stiprų vilties jausmą. Tačiau jeigu tiesiog dabar mes nepaversime savo vilties į veiksmą, ji išblės ir mes atsidursime ten, kur ir pradėjome. Veiksmas, kurį turime atlikti, yra darbas su Trečiuoju žingsniu.
Pagrindinis Trečiojo žingsnio veiksmas yra apsisprendimas. Mintis apie apsisprendimą gali gąsdinti mus, ypač kai mes matome, ką mes esame nusprendę daryti šiame Žingsnyje. Apsisprendimas, bet koks apsisprendimas, yra kai kas, ko daugelis iš mūsų nėra daręs ilgą laiką. Už mus vis kas nors nuspręsdavo — mūsų priklausomybė, valdžios institucijos arba tiesiog neveiklumas, nes mes nenorėjome atsakomybės spręsti ką nors už save. Jei prie viso to pridursime koncepciją apie savo valios ir savo gyvenimo patikėjimą kažkam, ko daugelis iš mūsų nesupranta šią akimirką, galime pamanyti, kad visa tai yra mums neįkandama, ir imti ieškoti trumpesnio ar lengvesnio būdo dirbti pagal Programą. Tokios mintys yra pavojingos, nes trumpindami Programą mes nutraukiame savo sveikimą.
Trečiojo žingsnio apsisprendimas gali būti pernelyg didelis, kad padarytume vienu mostu. Su Trečiu žingsniu susijusios baimės ir pavojingos mintys, kurias šios baimės sukelia, gali būti įveiktos, šį Žingsnį dalijant į atskiras mažesnes kliūtis. Trečiasis žingsnis – tai tik dar viena sveikimo nuo priklausomybės atkarpa. Apsispręsti Trečiajame žingsnyje nebūtinai reiškia, jog mes privalome tučtuojau ir visiškai pakeisti savo gyvenimo būdą. Esminiai mūsų gyvenimo pokyčiai vyksta palaipsniui, dirbant ties savo sveikimu, ir visiems tokiems pokyčiams įvykti reikia mūsų dalyvavimo. Mums nereikėtų baimintis, jog šis Žingsnis atneš mums tai, kam mes nesame pasiruošę ar tai, kas mums nepatiks.
Daug reiškia tai, kad šis Žingsnis siūlo, jog mes patikėtume savo valią ir savo gyvenimą globai Dievo, kaip mes jį suprantame. Šie žodžiai yra ypač svarbūs. Dirbdami Trečiame žingsnyje, mes leidžiame kažkam rūpintis mumis, tačiau ne kontroliuoti mus ar vadovauti mums. Sis žingsnis nesiūlo tapti begalviais robotais, nepajėgiais gyventi savo gyvenimo, ir neleidžia šia mintimi mėgautis tiems, kuriems toks neatsakingumas atrodo visai patrauklus. Vietoj to, mes padarome paprastą sprendimą pakeisti kryptį, liautis maištauti prieš natūralią ir logišką mūsų gyvenimo įvykių tėkmę, liautis alinti save siekiant, kad viskas išsipildytų, lyg būtume atsakingi už visą pasaulį. Mes susitaikome, jog aukštesnė už mus Jėga geriau pasirūpins mūsų valia ir mūsų gyvenimu nei mes iki šiol. Mes tęsiame dvasinį sveikimo procesą pradėdami tyrinėti, ką mums kiekvienam individualiai reiškia žodis „Dievas“.
Šiame Žingsnyje kiekvienas iš mūsų turės prieiti kai kurių išvadų apie tai, ką mūsų manymu reiškia „Dievas“. Mūsų supratimas neprivalo būti kompleksinis ar išsamus. Jis neprivalo būti toks, kaip kieno nors kito. Mes galbūt atrasime, kad tvirtai žinome, kas mums nėra Dievas, o ne kas yra Dievas, ir tai gerai. Vienintelis esminis dalykas yra tai, jog mes pradedame paiešką, kuri leis išplėsti mūsų supratimą sveikimo proceso eigoje. Mūsų supratimas apie Dievą plėsis mums sveikstant. Darbas su Trečiuoju žingsniu padės mums atrasti, kas mums geriausiai padeda.
Apsisprendimas
Kaip jau esame aptarę, daugeliui mūsų pakerta jėgas mintis apie svarbaus sprendimo priėmimą. Mes galime jaustis įbauginti arba priblokšti. Mes galbūt bijome pasekmių ar numanomų įsipareigojimų. Mes galbūt manome, jog tai negrįžtamas veiksmas, ir bijome, jog mes jo neatliksime gerai ar neturėsime galimybės atlikti dar kartą. Tačiau sprendimą patikėti savo valią ir gyvenimą Dievo, kaip mes jį suprantame, globai yra vienas iš tų, kuriuos mes galime priimti vėl ir vėl kad ir kasdien, jei reikia. Iš tikrųjų, tikėtina, jog suvoksime, kad turime nuolat pakartoti šį apsisprendimą, antraip, pernelyg nusiraminę, rizikuotume savo sveikimu.
Labai svarbu, jog šį sprendimą atliktume širdimi ir dvasia. Nors žodis „sprendimas“ labiausiai siejasi su proto sritimi, mes turime atlikti visą būtiną darbą, kad nueiname toliau už suvokimą protu ir suvoktume širdimi.
- Kodėl apsisprendimas yra svarbiausias dirbant šiame Žingsnyje?
- Ar aš galiu apsispręsti tik šiandienai? Ar aš ko nors baiminuosi, turiu kokių abejonių? Kokių?
Mums reikia suvokti, kad apsisprendimas, kurio nelydi veiksmas, yra beprasmiškas. Pavyzdžiui, vieną rytą mes galime nuspręsti kur nors eiti ir tuomet sėdėti niekur neidami iš namų visą likusią dieną. Toks poelgis paverstų beprasmišku mūsų ankstesnį sprendimą, ne ką svarbesniu už bet kurią kitą atsitiktinai užklydusią mintį.
- Kokių veiksmų aš ėmiausi, kad įgyvendinčiau savo apsisprendimą?
- Kokias savo gyvenimo sritis man sunku patikėti?
- Kodėl yra svarbu, kad aš bet kuriuo atveju patikėčiau jas?
Užsispyrimas
Trečiasis žingsnis yra lemiamas, todėl kad mes ilgai buvome užsispyrę, piktnaudžiaudami savo teise rinktis ir apsispręsti. Taigi, kas iš tiesų yra užsispyrimas? Kartais tai yra visiškas užsisklendimas ir atsiskyrimas. Galiausiai gyvenimas virsdavo labai vienišu ir egocentrišku buvimu. Kartais užsispyrimas priverčia mus elgtis neatsižvelgiant į nieką, išskyrus tai, į ką norime atsižvelgti. Mes nepaisome kitų poreikių ir jausmų. Mes nušluojame nuo savo kelio kiekvieną, kuris suabejoja mūsų teise daryti viską, ką mes norime. Mes tampame viesulais, nušluojančiais šeimos, draugų ir net pašalinių žmonių gyvenimus, ir neturime jokio supratimo, kokius griuvėsius paliekame po savęs. Jei aplinkybės mums nepatinka, mes stengiamės bet kokiomis priemonėmis pakeisti jas, kad žūtbūt pasiektume savo tikslų. Mes stengiamės pasiekti savo bet kuria kaina. Mes taip agresyviai įnikę į savo impulsus, jog mes visiškai praradome ryšį su savo sąžine ir Aukštesniąja Jėga. Dirbant šiame Žingsnyje kiekvienam iš mūsų reikia nustatyti, kuriais atvejais mes elgėmės užsispyrusiai.
- Kuo pasireiškė mano užsispyrimas? Kokie buvo mano motyvai?
- Kaip užsispyrimas paveikė mano gyvenimą?
- Kaip mano užsispyrimas paveikė kitus?
Išsižadėti užsispyrimo nereiškia, jog mes negalime siekti tikslų ar bandyti keisti savo gyvenimą ir pasaulį. Tai nereiškia, jog mes turime pasyviai priimti skriaudas mums ir skriaudas žmonėms, už kuriuos esame atsakingi. Mes turime skirti griaunamąjį užsispyrimą ir konstruktyvią veiklą
- Ar siekdamas savo tikslų kam nors pakenksiu? Kokiu būdu?
- Ar gali taip nutikti, kad siekdamas to, ko noriu, padarysiu ką nors tokio, kas neigiamai paveiks mane arba kitus? Paaiškink.
- Ar aš turėsiu paminti savo principus, kad pasiekčiau šį tikslą? (Pavyzdžiui: Ar turėsiu būti nesąžiningas? Žiaurus? Ką nors išduoti?)
Jei mes esame Programos naujokai ir tik pradedame dirbti su Trečiuoju žingsniu, mes greičiausiai imsime svarstyti, kokia yra Dievo valia mums, manydami, jog šis Žingsnis prašo mūsų tai išsiaiškinti. Iš tiesų, mes nekoncentruosime savo dėmesio į Aukštesniosios Jėgos valios mums paieškas iki pat Vienuoliktojo žingsnio, tačiau Trečiajame žingsnyje mes pradėsime šį procesą, kuris mus nuves iki jo.
Dievo valia mums yra kai kas, ką mes palaipsniui pažinsime dirbdami su Žingsniais. Šiuo metu mes galime prieiti labai paprastu išvadų apie Dievo valią mums, kurios šiuo metu mums labai pravers. Tai mūsų Aukštesniosios Jėgos valia mums išlikti „švariems“, tai mūsų Aukštesniosios Jėgos valia mums daryti dalykus, kurie padės mums išlikti „švariems“: vaikščioti į susirinkimus, pastoviai kalbėtis su globėju.
- Aprašykite tą metą, kai vien savos valios nepakako. (Pavyzdžiui, aš negalėjau išlikti „švarus“ vien savo valios pastangomis).
- Kuo skiriasi mano valia nuo Dievo valios?
Kažkurią sveikimo akimirką mes galbūt suprasime, jog mes kažkaip nukrypome nuo bandymų suderinti savo valią su Aukštesniosios Jėgos valia į užsispyrimą. Tai atsitinka taip pamažu ir taip subtiliai, jog mums net sunku tai pastebėti. Atrodo, jog mes esame ypač linkę į užsispyrimą tuomet, kai įvykiai klostosi sklandžiai. Mes peržengiame ploną liniją, skiriančią nuolankų ir sąžiningą tikslų siekimą nuo subtilaus manipuliavimo ir jėga išgautų rezultatų. Mes suvokiame, jog šiek tiek perspaudžiame ginčydamiesi, kad įtikintume kitą, jog mes esame teisūs. Mes atrandame, jog užstrigome ties kuo nors pernelyg ilgai. Nelauktai suvokiame, jog mes jau kurį laiką nebendravome su savo globėju. Mes jaučiame tylų, beveik pasąmoninį diskomfortą, kuris įspėja apie šį subtilų nutolimą nuo sveikimo – jei mes įsiklausome.
- Ar buvo tokių akimirkų mano sveikimo procese, kuomet aš pagavau save švelniai
susigrąžinant savo valią ir savo gyvenimą? Kas įspėjo mane apie tai? Ką aš padariau,
kad sugrąžinčiau save vėl prie Trečiojo žingsnio?
Dievas, kaip mes jį suprantame
Prieš įsigilindami į procesą, kurio metu savo valią ir gyvenimą patikėsime Dievo, kaip mes jį suprantame, globai, mes turime padirbėti įveikdami bet kuriuos neigiamus įsitikinimus ar bergždžias išankstines nuostatas, kurių galbūt turime dėl žodžio „Dievas“.
- Ar žodis „Dievas“ arba net pati sąvoka verčia mane jaustis nejaukiai? Kokia yra šio diskomforto priežastis?
- Ar kada nors tikėjau, jog Dievas siuntė man daug siaubingų dalykų ar baudė mane? Kas tai buvo tokio?
Mūsų Pagrindinis tekstas siūlo patiems pasirinkti, kaip suvokti Aukštesniąją Jėgą kuri yra mylinti, besirūpinanti ir stipresnė už mus. Šios paprastos nuorodos gali apimti tiek įvairių Dievo sampratų kiek yra AA narių. Jos nė vienos neatmeta. Šios nuorodos tinka, jei mes suprantame žodį „Dievas“ kaip Programos jėgą. Šios nuorodos tinka, jei mes suprantame žodį „Dievas“ kaip dvasinius Programos principus. Šios nuorodos tinka, jei mes suprantame žodį „Dievas“ kaip asmeninę jėgą ar būtį su tais, su kuriais galime bendrauti. Mūsų globėjas gali be galo daug padėti šiame procese.
- Kaip aš suprantu Aukštesnią už mane Jėgą šiandien?
- Kaip mano Aukštesnioji Jėga veikia mano gyvenime?
Kad ir kaip svarbu išsiaiškinti, kas mums yra Aukštesnioji Jėga, dar svarbiau yra stiprinti ryšį su ta Jėga, kad ir kaip mes ją įsivaizduotume. Mes galime tai daryti daugeliu būdų. Pirma, mums reikia kaip nors bendrauti su savo Aukštesniąja Jėga. Kai kurie iš mūsų tai vadina malda, kiti kitaip. Šis bendravimas neturi būti formalus, net gali nebūti žodinis.
Antra, turime būti atviri tam, ką mums praneš Aukštesnioji Jėga. Tai galima padaryti atkreipdami dėmesį į savijautą, reakcijas ir į tai, kas vyksta viduje ir aplink mus. Arba mes galbūt, turime savo nusistovėjusią tvarką, kuri padeda susisiekti su Aukštesniąja už mus Jėga. Gali būti, kad mūsų Aukštesnioji Jėga kalba mums arba padeda mums suvokti, kaip teisingai pasielgti, per kitus narius.
Trečia, turime sau leisti pajausti jausmus Dievui, kaip mes jį suprantame. Mes galime supykti. Mes galime mylėti. Galime bijoti. Arba galime jaustis dėkingi. Su Aukštesniąja Jėga galima dalytis visa žmogiškųjų jausmų gama. Tai leis mums pasijausti artimesniems Jėgai, kuria mes pasitikime, ir sutvirtins pasitikėjimą šia Jėga.
- Kaip aš bendrauju su savo Aukštesniąja Jėga?
- Kaip mano Aukštesnioji Jėga bendrauja su manimi?
- Ką jaučiu savo Aukštesniajai Jėgai?
Kadangi daugelis iš mūsų išliekame „švarūs“ jau kurį laiką, mes stengiamės vystyti savo Dievo sampratą. Mūsų besiplečianti samprata atspindi mūsų patirtį. Mes subręstame iki sampratos Dievo, suteikiančio mums taiką ir ramybę. Mes tikime savo Aukštesniąja Jėga ir optimistiškai žiūrime į gyvenimą. Imame jausti, kad mūsų gyvenimus palytėjo kažkas, ko dar negalime suvokti, ir mes esame laimingi bei dėkingi, kad taip atsitiko.
Tuomet atsitinka kas nors tokio, kas verčia abejoti viskuo, kuo mes tikėjome apie savo Aukštesniąją Jėgą arba sukelia mums abejonių dėl šios Jėgos egzistavimo apskritai. Tai gali būti mirtis, skriauda ar praradimas. Kad ir kas tai būtų, mes jaučiamės taip, lyg būtume gavę spyrį į pilvą. Mes tiesiog nepajėgiame to suprasti.
Tokiomis akimirkomis mums kaip niekada reikia Aukštesniosios Jėgos, nors gali būti, jog mes pastebėsime save instinktyviai bandant nuo jos pabėgti. Mūsų Aukštesniosios Jėgos samprata iš esmės pasikeičia. Mums ir toliau reikia palaikyti ryšį su Aukštesniąja Jėga, prašant jei ne supratimo, tai bent susitaikymo. Turime prašyti stiprybės eiti toliau. Ilgainiui mes atkursime savo santykius su savo Aukštesniąja Jėga, tačiau galbūt jie bus kitokie.
- Ar aš kovoju su besikeičiančia mano samprata apie Aukštesniąją Jėgą? Apibūdink.
- Ar dabartinė mano samprata apie Aukštesniąją Jėgą yra vis dar priimtina? Kaip galbūt jai reikėtų pasikeisti?
Kintant ir vystantis mūsų sampratai apie Aukštesniąją Jėgą mes pamatysime, kad mes kitaip reaguojame į tai, kas vyksta mūsų gyvenime. Galbūt mes suprasime, jog galime drąsiai priimti situacijas, kurios anksčiau mums sukeldavo baimę. Galbūt mes lengviau įveiksime įtemptą emocinę būseną. Galbūt mes atrasime, jog galime sustoti ir pagalvoti apie situaciją prieš ką nors darydami. Galbūt mes būsime ramesni, ne tokie impulsyvūs ir įžvelgsime daugiau nei matyti šią akimirką.
Atsidavimas
Yra labai svarbi tvarka, pagal kurią esame pasirengę patikėti savo valią ir gyvenimą Dievo, kaip mes jį suprantame, globai. Daugelis mūsų atrado, kad šiame Žingsnyje laikomės tokios tvarkos: pirma, mes patikime savo valią; tuomet, palaipsniui mes patikime savo gyvenimą. Atrodo, kad mums yra daug lengviau perprasti mūsų pačių valios griaunamąją prigimtį ir pamatyti, kad ji turi būti patikėta kažkam kitam; dėl tos priežasties jos išsižadama pirmosios. Mums sunkiau perprasti mintį, jog mums reikia patikėti savo gyvenimą ir pradėti pasidavimo procesą.
Kad jaustumėmės gerai patikėję savo gyvenimą Aukštesniajai Jėgai, mes turime išsiugdyti pasitikėjimą. Galbūt mes nesijaudiname patikėdami savo priklausomybę, tačiau mes norime valdyti likusią savo gyvenimo dalį. Galbūt mes patikime savo Aukštesniajai Jėgai rūpintis savo darbiniu gyvenimu, tačiau ne santykiais. Galbūt mes patikime savo Aukštesniajai Jėgai rūpintis mūsų partneriais, tačiau ne mūsų vaikais. Galbūt mes patikime savo Aukštesniajai Jėgai savo saugumą, tačiau ne savo pinigus. Daugeliui iš mūsų nėra lengva atsiduoti be išlygų. Mes manome, jog mes patikime savo Aukštesniajai Jėgai tam tikras savo gyvenimo sritis, tačiau mes tučtuojau susigrąžiname kontrolę vos tik pirmą kartą išsigąstame ar jei mums nesiklosto taip, kaip, mūsų manymu, turėtų. Mums labai svarbu įvertinti savo pažangą atsiduodant.
- Ką. mano manymu, reiškia „atiduoti kieno nors globai“?
- Ką. mano manymu, reiškia patikėti savo valią ir savo gyvenimą globai Dievo, kaip aš jį suprantu?’
- Kaip galėtų pasikeisti mano gyvenimas, jei aš apsispręsiu atsiduoti Aukštesniosios Jėgos globai?
- Kaip leidžiu savo Aukštesniajai Jėgai veikti mano gyvenime?
- Kaip mano aukštesnioji Jėga rūpinasi mano valia ir mano gyvenimu?
- Ar buvo taip, kad aš negalėjau leisti sau patikėti Dievui kokios nors situacijos baigties? Apibūdink.
- Ar buvo taip, kad aš galėjau patikėti ir leisti Dievui pasirūpinti kokios nors situacijos baigtimi? Apibūdink.
Kad patikėtume savo valią ir savo gyvenimą globai Dievo, kaip mes jį suprantame, mes turime kai ką padaryti. Daugelis iš mūsų suprato, jog geriausia yra kasdien pasakyti sau tą pačią mintį. Galbūt norėsime panaudoti citatą iš mūsų Pagrindinio teksto: „Priimk mano valią ir mano gyvenimą. Būk gidu mano sveikime. Parodyk man, kaip gyventi“. Daugeliui iš mūsų tai atspindi Trečiojo žingsnio esme. Tačiau mes galime nevaržomai pasirinkti kitus žodžius arba rasti asmeniškesnių būdų veikti. Daugelis iš mūsų tiki, kad kiekviena nevartojimo diena, priimtas iš globėjo patarimas ir yra tas veiksmas, padedantis įgyvendinti sprendimą patikėti savo valią ir gyvenimą savo Aukštesniajai Jėgai.
- Kokių veiksmų imuosi atsiduodamas? Ar yra kokie nors žodžiais, kuriuos nuolat
kartoju? Kokie jie?
Dvasiniai principai
Svarstydami dvasinius principus, būdingus Trečiajam žingsniui, pirmiausia mes susitelksime ties pasidavimu ir pasiryžimu. Tuomet mes pažvelgsime, kaip viltis virsta tikėjimu ir pasitikėjimu. Galiausiai pamatysime, kaip pasižadėjimo principas susijęs su Trečiuoju žingsniu.
Pasidavimo principą mums lengva taikyti tuomet, kai viskas klostosi taip, kaip mums reikia, manome mes. Iš tikrųjų, kai reikalai gerai klostosi, atrodo, mus užliūliuoja įsitikinimas, jog mes viskam vadovaujame, ir tam pasiduotum nereikia itin daug. Palaikyti atsidavimo Dievui, kaip mes jį suprantam, principą savo dvasioje yra svarbu, net jei reikalai klostosi puikiai.
- Ką aš darau, kad sustiprinčiau savo sprendimą leisti Aukštesniajai Jėgai rūpintis mano valia ir mano gyvenimu?
- Kaip Trečiasis žingsnis padeda man stiprinti pasidavimo principą, kurį išsiugdžiau Pirmajame ir Antrajame žingsniuose?
Vos tik pasidavę mes dažniausiai pajuntame pasiryžimą. Pasiryžimas dažnai ateina po nevilties ir kovos už kontrolę. Mes galime taikyti pasiryžimo principą anksčiau nei pajausime būtinybę ir taip išvengsime skausmo.
- Kokiais būdais aš rodžiau savo pasiryžimą sveikti iki šiol?
- Ar aš kovoju su kuo nors sveikdamas? Kas atsitiktų, jei aš pasiryžčiau leisti savo sveikimui įsigalėti šioje mano gyvenimo srityje?
Trečiajame žingsnyje vyksta dvasinis postūmis į priekį — nuo vilties į tikėjimą ir pasitikėjimą. Pradėdami Trečiąjį žingsnį mes atsinešame viltį, kuri gimė mumyse dirbant pagal Antruojį žingsnį. Viltis atsiranda iš žinojimo, kad mūsų gyvenimas yra kupinas galimybių – dar nėra visiško tikrumo, tiesiog nujaučiame, kad mes galėsime išpildyti slapčiausius savo širdies troškimus. Varginančios dvejonės nyksta, kai viltis tampa tikėjimu. Tikėjimas skatina mus veikti; mes atliekame darbą, kuris, nuomone tų, kuriais tikime, yra būtinas, kad pasiektume tai, ko norime. Trečiajame žingsnyje tikėjimas suteikia mums jėgų apsispręsti ir įgyvendinti apsisprendimą. Kai mes patikime, ateina pasitikėjimas. Galbūt mes padarėme dideli žingsnį į priekį įgyvendindami savo tikslus; dabar mes įsitikinome, jog užsiimdami teigiama veikla mes galime daryti įtaką savo gyvenimui.
- Kaip viltis, tikėjimas ir pasitikėjimas tapo teigiamomis jėgomis mano gyvenime?
- Kokių tolesnių veiksmų galiu imtis, kad taikyčiau vilties, tikėjimo ir pasitikėjimo principus savo sveikime?
- Kokių turiu įrodymų, jog galiu visiškai pasitikėti savo sveikimu?
Pasižadėjimo principas yra Trečiojo žingsnio dvasinio proceso kulminacija. Apsispręsti „atsiduoti“ vėl ir vėl, net jei mūsų sprendimas, rodos, neturi jokio teigiamo poveikio yra šio Žingsnio esmė. Mes galime taikyti šį dvasinį pasižadėjimo principą kasdien patvirtindami savo sprendimą ir toliau imdamiesi veiksmų, kurie suteikia mūsų sprendimui esmės ir reikšmės – pavyzdžiui, atlikdami tolesnius Žingsnius.
- Ką pastaruoju metu padariau tokio, kas rodo mano pasižadėjimą sveikti ir dirbti
Programoje? (Pavyzdžiui: Ar prisiėmiau įsipareigojimų AA? Ar aš sutikau tapti kito
sveikstančiojo priklausomojo globėju? Ar aš ir toliau lankau susirinkimus, nepaisant
to, ką apie juos manau? Ar aš toliau dirbu su savo globėju net po to, kai jis/ji pasakė
man nemalonią tiesą ar davė man kryptį, kurios aš nenorėjau rinktis? Ar aš tai
priėmiau?
Einant toliau
Kai mes pasirengiame žengti Ketvirtąjį žingsnį, mes norėsime peržvelgti tai, ką įgijome dirbdami pagal Trečiuojį žingsnį. Rengdamiesi eiti toliau ir rašydami, kaip mes suprantame kiekvieną Žingsnį, mes lengviau įsisaviname su juo susijusius dvasinius principus.
- Ar aš turiu kokių nors išlygų dėl sprendimo patikėti mano valią ir mano gyvenimą Dievo globai?
- Ar aš jaučiuosi pasirengęs atsiduoti?
- Kaip mano pasidavimas Pirmajame žingsnyje padeda man Trečiajame žingsnyje?
- Kokių veiksmų ketinu imtis, kad laikyčiausi savo sprendimo? Kaip tai pritaikoma darant tolesnius Žingsnius?
Mes užbaigiame savo darbą su Trečiuoju žingsniu įgavę daugiau laisvės. Jei kruopščiai dirbome šiame Žingsnyje, mes su palengvėjimu suvokėme, kad pasaulis puikiai gyvuos ir be mūsų kišimosi. Atsakomybė viską tvarkyti yra milžiniška našta, ir mes esame laimingi galėdami jos atsikratyti. Mes jaučiamės paguosti tuo, kad mylintis Dievas rūpinasi mūsų valia ir mūsų gyvenimu, subtiliai duodamas mums suprasti, jog kelias, kuriuo einame, yra teisingas. Mes supratome, ko vertos buvo mūsų senosios idėjos, todėl norime jas pamiršti ir sulaukti pokyčių savo gyvenime. Galbūt mes net suvoksime, jog galime išdrįsti padaryti tai, kam niekada neužteko drąsos anksčiau, nes dabar esame saugūs žinodami, jog mūsų Aukštesnioji Jėga mus globoja.
Kai kurie žmonės stabteli prieš priimdami svarbiausius sprendimus ir pasitelkia savo pačių dvasingumą. Mes atsigręžiame į savo stiprybės šaltinį, pasikviečiame savo Aukštesniąją Jėgą veikti mūsų gyvenime ir pastūmėti mus tuomet, kai mes esame tikri, jog žengiame teisingu keliu. Dabar mums reikia žengti kitą žingsnį savo sveikimo kelyje, žingsnį, kuris pavers tikrove mūsų Trečiojo žingsnio apsisprendimą. Laikas atlikti nuodugnią ir bebaimę sąžinės ataskaitą.