X ŽINGSNIS


„Nuolatos stebėjome save ir jei būdavome neteisūs, tuoj pat prisipažindavome klydę.“

Vykdydami pirmųjų Devynių žingsnių reikalavimus, mes ruošiamės pradėti naują gyvenimą. Bet jeigu jau atėjome iki Dešimtojo žingsnio, vadinasi esame pasirengę gyventi pagal AA principus kasdien, žodžiu tariant, nuolat. Ateina tikro išbandymo metas, ar galime išlikti blaivūs, išlaikyti jausmų pusiausvyrą ir siekti to bet kokiomis sąlygomis?

Mums būtina nuolat stebėti savo teigiamas bei neigiamas savybes ir siekti pažangos ir dvasinio augimo. Kad tai suprastume, mes, alkoholikai, sumokėjome brangią kainą. Prityrę žmonės visais laikais buvo bešališki ir kritiški savo atžvilgiu. Išmintingieji visada žinojo, kad nieko negalės pasiekti gyvenime, jeigu neanalizuos savęs kasdien, jeigu nesugebės teisingai pripažinti savo darbo rezultatų, jeigu atkakliai nesistengs ištaisyti savo trūkumų.

Jeigu alkoholiką kankina galvos skausmai nuo vakarykščio girtavimo, jo gyvenimas būna užnuodytas. Bet būna ir kitokių pagirių, kurias yra patyrę ir geriantys ir negeriantys. Tai „emocinės pagirios“ – tiesioginė pasekmė vakarykščių ar net šiandieninių kraštutinių neigiamų emocijų – pykčio, baimės, kaltės, pavydo pertekliaus pasekmė. Jei norime ramiai gyventi ir šiandien ir rytoj, turime atsikratyti šių „pagirių“. Tai nereiškia, kad turime nuolat sugrįžti prie liūdnų praeities įvykių. Reikia dabar, šiandien pripažinti ir taisyti savo klaidas. Mūsų praeities moralinis vertinimas leidžia mums atsiskaityti su praeitimi. Kai tai padarysime, galėsime liautis žvalgytis į praeitį ir judėti pirmyn. Kai rūpestingai atliksime moralinį savojo „aš“ vertinimą ir susitaikysime patys su savimi, tuomet pasijusime užtikrinti, kad rytdienos problemas išspręsime, kai jos iškils.

Nors mes viską vertiname remdamiesi tais pačiais principais, tačiau, yra laiko skirtumas. Yra „skubūs vertinimai“, kuriuos mes atliekame iškart, kai pajuntame, kad sutrikome. Yra vertinimai, kuriuos atliekame dienai pasibaigus. Mes sudarome tarytum dienos balansą, įrašydami kreditan, kas mums pavyko ir debetą, ką dar reikės atlikti. Kartais patys vieni ar su globėju ar dvasininku patarėju atidžiai nagrinėjame savo pažangą pastaruoju metu. Daugelis AA narių daro metinius arba pusmetinius „generalinius patikrinimus“. Daugeliui patinka kokiai dienai išvykti už miesto ar į kitas nuošalias vietoves, toli nuo pasaulio, kur galima ramiai susikaupti ir medituoti.

Ar tai nėra pernelyg nuobodu ir ar nepaaukojame tam per daug laiko? Nejaugi visi AA nariai praleidžia didžiąją laiko dalį nuobodžiai nagrinėdami savo nuodėmes? Žinoma, ne. Mes taip akcentuojame moralinio vertinimo būtinybę todėl, kad daugelis iš mūsų taip ir neišmoko tiksliai vertinti savo poelgių. Jeigu žmogus išmoksta tai daryti, savianalizė tampa įdomi ir naudinga, o laikas, jai paaukotas, atsiperka dešimteriopai. Tos minutės, kartais ir valandos, paaukotos savianalizei, suteikia gyvenimui džiaugsmo ir laimės. Ilgainiui toks vertinimas tampa įprasta mūsų kasdieninio gyvenimo dalimi, o ne kokia specifine veikla. „Skubus vertinimas“ tinka mūsų kasdieninių problemų sprendimui, ypač tada, kai žmonės ar įvykiai išmuša mus iš pusiausvyros ir mes galime prisidaryti bėdos. Tokiose situacijose reikia susivaldyti, sąžiningai vertinti aplinkybes, būti pasirengusiam pripažinti savo klaidas ir atleisti kitiems. Nereikia nusiminti, jei kartojame klaidas, nes išmokti valdyti nėra lengva. Mes siekiame pažangos, o ne tobulumo.

Pagaliau mes pamatome, kad visi žmonės, kaip ir mes, yra šiek tiek emociškai nestabilūs ir dažnai būna neteisūs. Tuomet mes imame tikrai suprasti, kas yra tolerancija ir meilė savo artimui. Mes galime liautis reikalauti neįmanomų dalykų iš tų, kuriuos mylime. Galime būti geri ten, kur anksčiau tokie nebūdavome. Mes galime būti teisingi ir mandagūs su tais, kurių nemylime, stengdamiesi juos suprasti ir padėti jiems. Pagarba, gerumas, teisingumas ir meilė padės harmoningai bendrauti praktiškai su visais. Abejodami galime sustoti ir pasakyti: „Tebūnie ne mano, o Tavo valia“. Taip pat reikėtų dažnai savęs paklausti: „Ar šiandien aš elgiuosi su kitais taip, kaip norėčiau, kad jie su manimi elgtųsi?“

Kartais vakare, mes susumuojame prabėgusios dienos  įvykius. Ta proga tenka priminti, kad ne kiekviena mūsų diena šviečia kaip auksas. Jeigu mes visiškai nieko nepadarėme kaip pridera – tai tikrai prasta diena. Faktiškai, visą mūsų dieną sudaro konstruktyvūs dalykai. Tarp jų reikia surasti mūsų gerus ketinimus, geras mintis, gerus poelgius. Netgi jeigu mes stengiamės kažką daryti ir mums nepavyko, galime sakyti, kad tai vienas didžiausių mūsų pasiekimų. Tokiomis sąlygomis mūsų pasiekimais tampa mūsų pastangos, nors jos ir nedavė teigiamų rezultatų. Tai skatina žengti pirmyn. Vienas žmogus, pats tai išbandęs, yra pasakęs, kad pasekmės skatina dvasinį tobulėjimą. Mes, AA nariai, visiškai tam pritariame, nes žinome, kad alkoholio kančios privertė siekti blaivybės, emocinis sutrikimas – dvasios ramybės.

Apžvelgdami mūsų kasdieninio balanso debetą, turime atidžiai išnagrinėti tų mūsų minčių ir veiksmų motyvus, kurie mums atrodo neteisingi. Dažniausiai tuos motyvus lengva pastebėti ir suprasti. Kai mus valdo išdidumas, pyktis, pavydas, nerimas ar baimė, mes elgiamės neteisingai ir nieko čia nepadarysi. Belieka pripažinti, kad mąstėm ir elgėmės neteisingai, pasistengti aiškiai įsivaizduoti, kaip turėjome elgtis šioje situacijoje ir pasiryžti rytoj tai atlikti su Dievo pagalba. Žinoma, turime atlyginti skriaudas.

Bet būna atvejų, kai tik labai kruopšti analizė padės atskleisti tikruosius motyvus. Pasitaiko, kai mūsų senas priešas pasiteisinimas – vėl neutralizuos tikrai blogą poelgį. Atsiranda pagunda surasti gerų ketinimų ir protingų motyvų ten, kur jų nėra.

Išnagrinėję praėjusią dieną, atkreipdami dėmesį į tai, ką atlikome gerai, drąsiai, be nuolaidų išanalizavę savo dvasinę būseną, galime padėkoti Dievui už viską, ką gero patyrėme, ir užmigti ramia sąžine.