VIII ŽINGSNIS


„Sudarėme sąrašą visų žmonių, kuriuos skriaudėme ir pasiryžome skriaudas atitaisyti“

Aštuntasis ir Devintasis žingsniai liečia mūsų asmeninius santykius. Pradžioje turėtume pažvelgti atgal ir pasistengti suprasti, kur ir kada buvome neteisūs. Toliau turėtume energingai imtis atitaisyti tai, ką sugriovėme. Ir pagaliau, išvalę mūsų ankstesnio gyvenimo griuvėsius, vadovaudamiesi naujai susikurtais savo moraliniais principais, pradėti normaliai bendrauti su visais žmonėmis, kuriuos mes pažįstame.

Tai labai ilgas darbas. Galima išmokti jį dirbti su vis didesniu įgudimu, bet taip niekada ir nebaigti. Mokymasis gyventi taikiai, bendradarbiaujant su visais vyrais ir moterimis, kad ir kokie jie būtų, tampa įdomiu ir jaudinančiu patyrimu. Tačiau kiekvienas AA narys yra suvokęs, kad vargu ar jis sugebės dalyvauti šiame patyrime, jeigu kruopščiai ir sąžiningai neįvertins tų nuostolių, kuriuos jis praeityje kitiems žmonėms padarė. Iš dalies jis tai atliko analizuodamas savo moralines savybes, bet dabar jis turėtų dvigubai pasistengti, kad pamatytų, kiek žmonių jis nuskriaudė ir kaip. Šis mėginimas išdraskys senas žaizdas, iš dalies jau užgijusias, iš dalies dar skausmingas, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti bereikalinga chirurginė operacija. Bet jeigu žmogus savo noru imsis šios procedūros, netrukus pasirodys teigiamas efektas: skausmas mažės kartu su nykstančiomis jį sukėlusiomis aplinkybėmis.

Šiame kelyje jūs galite susidurti su daugybe kliūčių. Pirma ir sunkiausiai įveikiama susijusi su atleidimu. Kai tik imame svarstyti pašlijusius ar visai sugriautus santykius su kitu žmogumi, mūsų jausmai ima teisinti mus. Kad nematytume mūsų padaryto blogio, mes su nuoskauda kalbame apie blogį, padarytą mums. Tai ypač būdinga tuomet, jei kitas žmogus iš tiesų elgėsi blogai. Triumfuodami griebiamės to fakto, kaip puikaus pasiteisinimo, kad sumažintume arba visai nepastebėtume savo kaltės.

Būtent čia ir turime save papurtyti. Nerodo   didelės    išminties   tai,    kad   tikras girtuoklis ieško kitų žmonių trūkumų. Nepamirškite, jog ne tik alkoholikus kankina liguistos emocijos. Be to, tiesa, kad girtuokliui aplinkinių žmonių trūkumai atrodo didesni. Savo elgesiu mes bandydavome savo geriausių draugų kantrybę iki begalybės, o savo priešus priversdavome mūsų dar labiau nekęsti. Daugeliu atvejų tai buvo žmonės kenčiantys taip pat kaip ir mes, žmonės, kurių sielvartą mes padidindavome. Jeigu prašome atleidimo, tai kodėl gi neatleisti pirma patiems, kiekvienam ir visiems?

Darydami nuskriaustų žmonių sąrašą, dažnai susiduriame su viena labai rimta kliūtimi. Mus ištikdavo šokas, kai suvokdavom, jog turėsime susitikti „akis į akį“ su tais, kuriuos įskaudinome savo elgesiu. Atrodydavo, pakanka to sutrikimo, kurį patyrėme pripažindami Dievui, sau ir kokiam kitam žmogui. Bet būtinybė aplankyti nuskriaustąjį ar net parašyti jam mus gniuždydavo.

Tačiau kartais mes suklupdavome ties kita problema. Mes tvirtai laikėmės nuomonės, jog gerdami nenuskriaudėme nieko kito, tik save. Mūsų šeimos nenukentėdavo, kadangi mes visada apmokėdavome sąskaitas ir retai gerdavome namuose. Mūsų bendradarbiai nenukentėdavo, nes paprastai atsirasdavome darbe laiku. Mūsų reputacija išliko tvirta, nes buvome tikri, jog nedaugelis težino apie mūsų nuodėmę. O tie, kurie žinojo, tvirtindavo mums, jog geras žmogus gali kartais ir išgerti. Taigi, ką blogo mes esame padarę? Tikrai nieko ypatingo, nes tai galime lengvai sutvarkyti paprasčiausiai atsiprašydami.

Toks požiūris, be abejo, sąmoningo užmaršumo pasekmė. Jį galime pakeisti tik nuodugniai ir sąžiningai išanalizavę mūsų veiksmus. Nors kai kuriais atvejais mes tikrai negalime atlyginti skriaudos, o kartais turime palaukti, bet vis tiek, privalome rūpestingai ir visapusiškai išanalizuoti mūsų buvusį gyvenimą santykių su kitais žmonėmis aspektu. Dažnai pastebėsime, kad kitiems padaryta skriauda nėra didelė, tačiau emocinė žala mums patiems kur kas didesnė. Keliantys nerimą praeities emociniai konfliktai slypi mūsų pasąmonėje taip giliai, jog kartais jų nė neprisimename. Tuomet, kai jie įvyko, jie buvo rimtų emocinių sukrėtimų priežastimi, dėl jų mūsų vidinis pasaulis sumenko ir pakreipė gyvenimą į blogąją pusę.

Nors pirmiausia būtina atsilyginti kitiems, tačiau ne mažiau svarbu išnarplioti kiekvieną smulkmeną apie mus pačius ir mūsų pagrindinius sunkumus bendraujant su žmonėmis. Kadangi sugadinti santykiai su kitais žmonėmis beveik visada būdavo mūsų nelaimių, taip pat alkoholizmo priežastimi, jokia kita tyrinėjimo sritis neduos vertingesnių rezultatų nei ši. Ramus ir gilus asmeninių santykių apmąstymas gilintų mūsų gyvenimo supratimą. Pradėję nuo mažesnių trūkumų, mes pagaliau galime prieiti iki svarbiausių,.tų, kurie nulėmė visą tolesnį mūsų gyvenimą. Nuodugni analizė, kaip mes pastebėjome, bus dosniai atlyginta.

Kruopščiai apsvarstę visus savo santykius su žmonėmis ir nusprendę, kokie mūsų būdo bruožai įžeidė ar padarė žalos kitiems žmonėms, galime prisiminti visus tuos žmones, kuriuos buvome nuskriaudę. Nebus sunku prisiminti tuos, kurie buvo mums artimiausi ir kuriuos užgavome labiausiai.

Paskui, atsimindami vis senesnius laikus, mes sudarysime nemažą sąrašą žmonių, kurie vienaip ar kitaip per mus nukentėjo. Žinoma, reikėtų atidžiai apgalvoti ir pasverti kiekvieną atvejį. Mes privalome taip nusiteikti, kad iš esmės pripažinsime savo kaltę prieš šiuos žmones ir tuo pat atleisime jiems tikras ir tariamas nuoskaudas, kurias jie mums padarė. Mes vengsime kraštutinių sprendimų savo ir kitų žmonių atžvilgiu. Mes neperdėsime savo ar svetimų trūkumų, mes stengsimės būti ramūs ir objektyvūs.

Abejonių akimirką mes turime prisiminti kitų AA narių patirtį – tai suteiks mums žvalumo ir jėgų. Atminkime, kad su šiuo žingsniu baigsis atsiskyrimas nuo kitų žmonių ir Dievo.